Kada prasidės Kauno valdžios vis atidėliojama Laisvės alėjos rekonstrukcija, neaišku. Kad pagrindinė Kauno pėsčiųjų gatvė galutinai nevirstų trupančių fasadų alėja, ėmė rūpintis kai kuriuos pastatus ėmę remontuoti verslininkai.

Prieškariu buvo „Oaza“

Aptriušusių fasadų turtinga reprezentacinė Kauno zona – Laisvės alėja dar nejunta atgimimo spurto, tačiau vienas kitas pastatas tvarkomas. Neseniai statybininkai pradėjo darbuotis Laisvės alėjos 42-ojo namo antrajame aukšte ir mansardoje. Alėjos ir A.Mickevičiaus gatvės sankryžoje stovintį namą apjuosė pastoliai.

„Bus atkurtas toks pat vaizdas, koks buvo anksčiau“, – paaiškino tvarkomo pastato projekto vadovas architektas Kęstutis Mikšys. Jis patikino, kad „stiklainio“ skandalo bijoti netreikia – naujos architektūros priedėlių nebus. Tiesa, stoge, greta esamo, atsiras keli papildomi švieslangiai.

Šiuo metu keičiamas pastato stogas, nes, pasak K.Mikšio, jis buvo sudegęs. Apleistas pastato antrasis aukštas ir mansarda buvo kone avarinės būklės. Sutvirtinus konstrukcijas ir uždengus stogą bus dailinamas fasadas, laiptinė. Vykstantys statybos darbai, pasak architekto, yra įvardyti kaip kapitalinis remontas.

Šis apleistas, tik pirmajame aukšte gyvavęs namas turi įdomią istoriją. Jo antrajame aukšte nuo 1907 m. buvo rodomi filmai, tarpukariu jis vadinosi „Oaza“.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retų spaudinių skyriaus istoriko Alvydo Surblio duomenimis, 1929 m. „Oazoje“ kilo gaisras, po to buvo uždaryti visi antruosiuose pastatų aukštuose veikę to meto kino teatrai.

Uždarius kino teatrą, erdvė sudalyta į butus. Pasak K.Mikšio, patalpos ir dabar yra gyvenamosios paskirties – ką su jomis darys objekto savininkai, jam nežinoma.

Gal atgis ir kaimynas

Greta 42-ojo Laisvės alėjos namo prisišliejęs kitas apleistas statinys.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Liutauras Tarbūnas užsiminė, kad žodinių ketinimų tvarkyti ir gretimą Laisvės alėjos namą, pažymėtą 44-uoju numeriu, buvo, tačiau savininkai kol kas nėra pateikę jokių raštiškų prašymų išduoti sąlygas jam tvarkyti.

„Pastatas yra užkonservuotas, vanduo per stogą nebėga, per langus nelyja. Ką savininkai planuoja daryti, negalėčiau pasakyti“, – komentavo KPD atstovas.

Abu šie Laisvės alėjos namai nėra įrašyti į kultūros vertybių registrą, bet yra vertingi kaip sudėtinė Naujamiesčio dalis.

Išsinuomojo jauni verslininkai

Gali būti, kad pastoliai greitai apraizgys dar vieną neeilinį Laisvės alėjos objektą – tarpukario laikų viešbutį ir restoraną „Versalį“, esantį sankryžoje su Vasario 16-osios gatve.

L.Tarbūno žiniomis, jauni žmonės išsinuomojo buvusio „Versalio“ patalpas ir ketina įrengti maitinimo ir pasilinksminimo įstaigą, tačiau projektai dar yra derinimo stadijos. Patalpose buvo atlikti paruošiamieji darbai tolesnei statybai.

„Manau, kad pamažu Laisvės alėja atsigaus. Pasišnekėjęs su “Versalio„ patalpas išsinuomojusiais jaunais iniciatyviais verslininkais supratau, kad, atsigavus Senamiesčiui, dabar atėjo laikas Laisvės alėjai“, – pasakojo L.Tarbūnas.

Privalės saugoti vertybes

KPD atstovo tikinimu, bus privalu išsaugoti dar iš „Versalio“ laikų išlikusias interjero detales, pavyzdžiui, besisukančią sceną.

Kurį laiką legendinio Kauno restorano „Versalis“ patalpose veikė baldų salonas. Tuo metu besisukanti scena buvo paslėpta po kilimine danga.

Šis kampinis alėjos pastatas yra istorizmo stiliaus, vertingi buvo art deco stiliaus interjerai. Tiesa, dalis vertingų elementų buvo sunaikinti sovietmečiu ir po nepriklausomybės atkūrimo. Neliko autentiškos įeigos iš Laisvės alėjos pusės.

2005 m. buvo užfiksuotos šios išlikusios vertybės: pastato planas, tūrinė ir erdvinė kompozicija, iš pirmojo į antrąjį aukštą vedantys autentiški laiptai, ornamentuota laiptų tvorelė iš ketaus.

Antrojo aukšto vestibiulyje buvo išlikusi autentiška medinė tvorelė, trys medinės kolonos, medinis frizas, lubų dekoras, durys. Restorano salės centre įgilinta aikštelė su besisukančiomis grindimis.

Istorija siekia XIX a

„Versalio“ pastato istorija siekia XIX a. vidurį, kai čia buvo pastatytas dviaukštis namas. 1897 m. pagal Nikolajaus Andrejevo projektą namas perstatytas. Valda tuomet priklausė Isakui Pikeriui, kuris čia įsteigė „Versalio“ viešbutį ir išnuomojo Aronui Ožinskiui.

1900 m. I.Pikerio turtą iš varžytinių nupirko Vilniaus žemės bankas. 1904 m. „Versalį“ įsigijo Dominykas Venckauskas, kuris 1908–1915 m. buvo išrinktas Miesto dūmos nariu. Pirmame aukšte buvo restoranas, parduotuvės.

1920 m. čia įrengtas užsienio svečių klubas. Pasakojama, kad vieną viešbučio kambarį nuolat nuomojo grafas Benediktas Jonas Tiškevičius.

1928 m. miesto valdybos reikalavimu pastato kampe pritvirtintas žibintas, kurio vietoje vėliau kabojo „Vakaro“ kavinės reklaminis rutulys.

Kelia daug sentimentų

1930 m. „Versalis“ kapitališkai suremontuotas. Tarpukariu „Versalyje“ estrados dainininko karjerą pradėjo Antanas Šabaniauskas, čia pasirodydavo kiti garsūs to meto atlikėjai, įstaigoje rinkosi tuometė visuomenės grietinėlė.

1942 m. Kauną okupavę vokiečiai restoraną buvo pavadinę „Viktorija“, o 1953 m. „Versalis“ buvo nacionalizuotas.

Sovietmečiu čia veikė užsienio šalių knygynas, vėliau – „Jaunimo kavinė“, kuri po to pervardyta į kavinę „Vakaras“.

Ši vieta ir sovietmečiu traukė inteligentiją, džiazo muzikos gerbėjus. Ji iki šiol kelia daug prisiminimų nemažai daliai kauniečių.

Nelikus kitų legendinių susibūrimų vietų „Tulpės“, „Metropolio“, „Orbitos“, „Versalis“ – bene vienintelis dar turi išsaugojęs tarpukario interjero elementų.