Ant vandens motociklo įsitaisiusi su jo vairuotoju Remigijumi apie šią pramogą pasikalbėjo žurnalistė Elena Varnauskaitė.

– Vandens motociklai – kiek laiko jie jau yra Vilniuje ir ar jie populiarūs?

– Na, tai, galima sakyti, naujiena. Kol kas tik antras sezonas toks rimtesnis, ruošiamės tai skatinti.

– O ar Vilniuje yra daug vietos, kur galima jais plaukioti?

– Vilniuje turime maždaug apie 17 km, kur saugiau galime važinėti – viskas sužymėta, išmatuoti gyliai ir pagal taisykles galima plaukioti. Aišku, galima ir toliau, bet ten jau kiekvieno atsakomybė asmeninė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Matosi, kad tai dar yra naujiena. Visi vilniečiai, stebintys mus, fotografuoja, šypsosi. Nuotaikos, reakcijos dar kol kas yra labai džiugios. Ar žmonės nustemba, kad važiuoja vandens motociklas Nerimi?

– Taip, nustemba. Vilniuje upė gana sekli, tad dažnai nepamatysite vandens motociklų ar kažkokių didesnių ar įdomesnių laivelių, katerių. Čia reikia labai gerai žinoti upės vagą, gylius ir t. t.

– Kaip jūs reguliuojate visą eismą?

– Vandens motociklu stengiamės netrukdyti ir neplaukti į tą pusę, kur žinome, kad yra intensyvus eismas. Pavyzdžiui, šeštadieniais yra didelis baidarių eismas, todėl plaukiame į kitą puse.

– Vandens pramogos yra tikrai labai nuostabu, tikrai verta rinktis. Tačiau reikia būti ir labai labai atsakingiems. Žinau, kad turite kelias nuostabias istorijas, kaip kartais nutinka. Papasakokite.

– Vienas nutikimas buvo kuriozu mums, bet jaunikiui nežinau kuo baigėsi. Tai buvo antra vestuvių diena, visi susirinko, pas mus buvo pusdieniui laivelis dviejų aukštų užsakytas. Visi svečiai susirinko, vaišės, banketas, smagu, nuotaika gera, oras geras. Išplaukėme. Paplaukus 15–20 min. visi susizgribo, kad nuotakos nėra. Kas buvo pirmame laivelio aukšte galvojo, kad nuotaka antrame, kas buvo antrame, galvojo, kad apačioje, o galiausiai paaiškėjo, kad nuotakos nėra. Sukamės atgal, grįžtame, o nuotaka stovi prieplaukoje, laukia. Makiažas truputį nubėgęs, ašaros akyse. Jaunikio tuo metu nemačiau, nemačiau kas dėjosi jo akyse, o baigėsi kaip – irgi neaišku, bet kurį laiką ten turbūt buvo „nekalbadienis“.