Vilniaus Gedimino technikos universitetas jau kurį laiką naudoja mobiliąją laboratoriją. Joje esančia įranga bet kurioje pasirinktoje Lietuvos vietoje galima išmatuoti triukšmo lygį, aplinkos užterštumą, magnetinį lauką, meteorologines sąlygas ir net, reikalui esant, radiaciją.

„Laboratorijos paskirtis dvejopa. Viena – atlikti mokslinius tyrimus, kai gauname užsakymus iš ministerijų ir panašiai, kad būtų žinoma, kokia tarša ar kiti parametrai yra atskirose Lietuvos vietose. Antra – mokomoji, kad mūsų magistrantai, doktorantai pagal savo tyrimo temą, nuvykę į įvairias vietas, galėtų atlikti matavimus“, – sako VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius prof. Pranas Baltrėnas.

Pasak aplinkos taršą fiksuojančio specialisto, sostinės gyventojai gali būti ramūs, nes gyvena palyginti švariame mieste. Oro užterštumas per metus čia neviršija Europos Sąjungos nustatytų normų.

„Mobiliojoje laboratorijoje vienu metu galime matuoti keletą teršalų, kurie šiuo metu yra patys aktualiausi, susiję su poveikiu sveikatai, – kietos dalelės, azoto oksidai, sieros oksidai, ozonas, lakieji organiniai junginiai“, – pasakoja VGTU Aplinkos apsaugos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Egidijus Petraitis.

Pagrindinis triukšmo šaltinis mieste, pasak pašnekovo, yra automobilių srautai, lėktuvai, kurių keliamas triukšmas yra momentinis, o skrydžių koordinatės planuojamos virš rečiau gyvenamų miesto rajonų.

„Matuojamas ekvivalentinis arba maksimalus aplinkos triukšmas. Ekvivalentinis reiškia bendras triukšmo lygis per visą matavimo trukmę, o maksimalus – tai didžiausias triukšmo įvykis per matavimo trukmę. Tai, sakykime, kažkoks signalas, arba sunkvežimiai sukelia didesnį triukšmo lygį, pavyzdžiui, jų dalys trinkteli viena į kitą, sukeldamos kokių 90 decibelų triukšmą“, – sako Aplinkos technologijų laboratorijos vedėjas Tomas Januševičius.

Mobilioji laboratorija naudojama ne tik universiteto mokslininkų reikmėms rašant mokslinius darbus. Su aplinkos taršos matavimo prietaisais ir tuo, kaip jie veikia, gali susipažinti ir moksleiviai.