Premjerės Ingos Ruginienės potvarkiu sudaryta darbo grupė iki liepos 1 dienos turės parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius.
Taip pat bus pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus katedroje.
Planuojama, kad tyrimai apimtų archeologinius, bioarcheologinius, paleogenetinius, mūro, istorinių šaltinių ir menotyrinius tyrimus.
„Vilniaus katedra yra viena svarbiausių Lietuvos istorijos vietų, tačiau iki šiol jos tyrimai stokojo nuoseklumo ir finansavimo, atitinkančio šio objekto reikšmę. Šiandien pradedame darbą, kuris gali ne tik užpildyti istorijos spragas, bet ir iš naujo papasakoti visuomenei katedros istoriją. Kompleksiniai tyrimai yra valstybės pareiga – tai investicija į mūsų istorijos pažinimą, paveldo išsaugojimą ir visuomenės ryšį su savo valstybe“, – pranešime sakė I. Ruginienė.
Premjerės teigimu, Vilniaus arkikatedros tyrimai svarbūs ne tik akademinei bendruomenei. Jie gali padėti visuomenei aiškiau suprasti Lietuvos valstybingumo raidą, sostinės istorinę reikšmę ir atsakyti į klausimus, kurie jau ilgą laiką domina Lietuvos žmones.
„Artėjant 2030-iesiems, kai minėsime Vytauto Didžiojo 600-ąsias mirties metines, natūralu, kad visuomenei rūpi ir klausimai dėl jo palaikų. Tačiau Vilniaus katedros tyrimų reikšmė yra dar platesnė. Jie gali atverti naujų, iki šiol nežinomų šios vietos istorijos sluoksnių, padėti geriau suprasti mūsų valstybės ištakas ir sustiprinti ryšį su istorine atmintimi. Todėl jau dabar telkiame geriausias šalies kompetencijas, kad tyrimai būtų atliekami profesionaliai, atsakingai ir su pagarba sakraliai erdvei“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.
Anot pranešimo, kompleksiniai tarpdisciplininiai tyrimai leistų naujai pažvelgti į katedros istoriją – nuo seniausių mūrų ir požemių iki palaidojimų, meno paveldo, istorinių šaltinių ir atskirų koplyčių raidos.
Jame pabrėžiama, kad Vilniaus arkikatedra bazilika nuo Lietuvos krikšto ilgus šimtmečius buvo svarbiausia Lietuvos katalikų šventovė, Vilniaus vyskupijos, vėliau – arkivyskupijos centras. Čia vyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pakėlimo iškilmės, laidoti valdovai, didikai ir Bažnyčios hierarchai, saugomos Šv. Kazimiero relikvijos.
Istorikų teigimu, nepaisant išskirtinės šios vietos reikšmės, Vilniaus arkikatedros tyrimai iki šiol nebuvo vykdomi pakankamai nuosekliai ir sistemiškai.
„Vilniaus katedra nėra tik architektūros paminklas ar religinė šventovė. Tai vieta, kurioje susitinka valstybės, tikėjimo, kultūros ir mūsų tapatybės istorija. Tyrinėdami katedrą, iš esmės tyrinėjame klausimą, kaip Lietuva tapo tokia, kokia yra šiandien. Tokio masto kompleksiniai katedros tyrimai gali padėti atsakyti į klausimus, kurie visuomenei svarbūs jau dešimtmečius – nuo seniausių katedros mūrų iki valdovų palaidojimų ir mūsų istorinės atminties ženklų“, – tvirtino Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas.
Darbo grupei vadovaus premjerės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Į ją taip pat įtraukti Kultūros paveldo departamento, Vyriausybės kanceliarijos, Vilniaus arkivyskupijos, Prezidento kanceliarijos, Bažnytinio paveldo muziejaus, Finansų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.
Darbo grupei suteikiama galimybė pasitelkti ekspertus, mokslo institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei organizacijų atstovus.
BNS rašė, kad balandžio viduryje per spaudos konferenciją tyrėjas Saulius Poderis pranešė, jog Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus arkikatedroje galėjo būti rasti 1931 metais, po didžiojo pavasario potvynio.
Tuomet viešai pranešta apie aptiktus trejus palaikus: didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506), Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir Barboros Radvilaitės (1520–1551). Tačiau S. Poderis Gdansko fotografijos galerijos archyve aptiko stiklinius negatyvus, kuriuose įamžintas to meto Vilniaus arkikatedros remontas, karališko mauzoliejaus statybos etapai ir ketveri rasti palaikai.
Įtariama, kad tai galėjo būti Vytauto Didžiojo palaikai, kuriuos tuomet dėl politinės situacijos nutarta paslėpti.
Vėliau S. Poderis žiniasklaidai pranešė spėjamą Vytauto Didžiojo palaikų palaidojimo vietą Vilniaus katedroje nurodęs kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui Dariui Jakavičiui, o praėjusią savaitę jis šią vietą ir paviešino.
Vytautas Didysis (apie 1350–1430) Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą įgijo 1392 metais ir šalį valdė iki savo mirties. Su jo vardu siejamas bajorijos stiprėjimas, krikščionių Bažnyčios įsitvirtinimas, gotikinės architektūros ir raštingumo plitimas, pakantumas kitatikiams, LDK simbolių ir pinigų atsiradimas, sėkmingi karai su kaimyninėmis valstybėmis, didžiausia kada nors turėta Lietuvos teritorija. Jis vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje 1410 metais, per jį palaužta Vokiečių ordino karinė galia.
(be temos)