Rugsėjo 28-tąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Anot legendos, Gediminas miestą Neries ir Vilnelės upių santakoje nusprendė įkurti susapnavęs staugiantį geležinį vilką – didingos Vilniaus istorijos pranašą. Gedimino dieną Statistikos departamentas nusprendė prisiminti gyventojus informuodamas apie statistinius Vilniaus miesto ir rajono rodiklius.

2014 m. pradžioje Vilniaus miesto savivaldybėje gyveno 539,7 tūkst. gyventojų – 18 proc. visų šalyje gyvenančių žmonių. 64,4 proc. vilniečių yra darbingo amžiaus asmenys, 19,3 proc. – pensininkai, vaikai iki 16 metų sudaro 16,3 sostinės gyventojų. Mieste gyvena 298 tūkst. moterų ir 241,7 tūkst. vyrų.

Vilnius šalies fone išsiskiria didesnėmis gyventojų pajamomis –  vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ sostinės savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2013 m. siekė 2 623 litus ir 391 litu viršijo Lietuvos vidurkį.

Būdamas šalies sostine ir apskrities centru, Vilnius pasižymi aktyviu kultūriniu gyvenimu. Pernai Vilniuje veikė 18 teatrų, kuriuose apsilankė 656,5 tūkst. žiūrovų. Čia taip pat įsikūrę 23 muziejai, 2013 m. pritraukę 1,1 mln. lankytojų. Sostinę mėgsta turistai iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos – pernai miesto savivaldybės apgyvendinimo įstaigų paslaugomis pasinaudojo 867,1 tūkst. svečių, iš kurių daugiau kaip 81 proc. buvo atvykėliai iš užsienio.

Vilniuje telkiasi ir Lietuvos finansinis bei ekonominis potencialas, 2012 m. sostinės apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 43,7 mlrd. litų ir sudarė 38,5 procento viso šalies BVP. Didžiausią šalies miestą pasiekia 62 proc. visų užsienio valstybių tiesioginių investicijų Lietuvoje. Svečias šalis 2013 m. pasiekė 7,4 mlrd. lietuviškos kilmės prekių, pagamintų Vilniuje – daugiausiai plastiko ir medienos gaminių, baldų. 16,6 proc. sostinėje pagamintų gėrybių realizuota Vokietijoje, 7,6 proc. – Rusijoje, 6,8 proc. – Latvijoje.