Iš pravardės pažinsi žmogų? Peržvelgus aukščiausius Vilniaus miesto savivaldybės postus užimančių politikų pravardes, šį tą spręsti tikrai galima. Politikams pravardės limpa ne šiaip sau.
Tarp kolegų – tiesiog Bebras
Pravardžiuojasi ne tik vaikai. Žaisti pravardėmis mėgsta ir suaugusieji – tai beveik neišvengiama. Prasivardžiuojame dėl įvairių priežasčių: norime išskirti asmenį iš kitų, siekiame piktai įgelti ar net įžeisti arba prilipiname pravardę, pabrėždami tam tikrą žmogaus fizinę ar charakterio savybę.
Bene populiariausia vienas kitą vadinti pravardėmis tarp nusikaltėlių. Tačiau pravardžių neišvengia ir politikai. Pavyzdžiui, buvęs sostinės meras Artūras Zuokas daug dažniau liaudyje vadinamas Abonentu nei tikruoju vardu. "Abonentą žmonės kartais šaukia Zuoku", – juokaujama politikos kuluaruose.
Gauti pravardę labai lengva – tik atsikratyti jos iš esmės neįmanoma. Pasiseks, jei pravarde taps pavardės trumpinys. Būtent juo apdovanotas Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius, tarp kolegų vadinamas tiesiog Bebru.
Ši pravardė susijusi ne tik su politiko pavarde, bet ir atspindi išorės bruožus. G.Babravičius – apvalus, barzda apžėlęs vyriškis iš po akinių bėgiojančiomis žvitriomis akutėmis.
"Vieną pravardę tikrai žinau – Bebras, – paklaustas, kaip kas vadinamas kolegų, sakė sostinės mero pavaduotojas Romas Adomavičius. – Visi taip vadina, manau, G.Babravičius net nepyksta."
Pakrikštijo lošimo namai
Vasilisa Priekrasnaja – taip savivaldybės koridoriuose priimta vadinti tarybos narę Larisą Dmitrijevą. "Tai labai egocentriška, impozantiškos išvaizdos moteris, į save atkreipianti visų dėmesį. Sunku nepastebėti jos, kaip demonstratyviai ji rodo savo ruskaja duša, – taip L.Dmitrijevą apibūdina net jos bendražygiai.
"Vasilisa Priekrasnaja – visuotinai žinoma ir plačiai vartojama. O apie savo pravardes aš nieko negirdėjau", – kalbėjo R.Adomavičius.
Užtat "Vilniaus diena" girdėjo. "Romas? Taigi Misteris Kazino! – gudriai šypsodamasis pakuždėjo R.Adomavičiaus partijos kolega. – Pati supranti kodėl."
R.Adomavičiaus aistra azartiniams žaidimams – vieša paslaptis. Vicemerą, iškart po darbo valandų savivaldybėje žengiantį per A.Vienuolio gatvėje įsikūrusių lošimo namų slenkstį, yra matę ir dienraščio žurnalistai. Kalbama, kad R.Adomavičius ten užtrunka iki gilios nakties.
"Dabar lyg ir valdosi, bet anksčiau tai ir savi, ir svetimi kitaip nevadino, kaip tik Misteriu Kazino", – pasakojo R.Adomavičiaus kolega.
Prieš vizitą – "namų darbai"
Savivaldybės dangoraižio koridoriais vaikšto ir daugiau Misterių. Vicemeras Stanislovas Šriūbėnas slapčia vadinamas Misteriu Penkiais Procentais. Pravardė ilgoka, tačiau prigijusi. Kalbama, kad ją vicemeras į savivaldybę atsinešė iš savo ankstesnės darbovietės – bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba", kur ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Girdi, nuo kiekvieno bendrovės projekto į S.Šriūbėno kišenę įkrisdavo po 5 proc. nuo užsakymo vertės. Tiesa, kartais vicemeras pravardžiuojamas ir pavardės trumpiniu – Šriūbas.
Meilė pinigams pravardę priklijavo ir buvusiam Vilniaus vicemerui Evaldui Lementauskui. Namų Darbai – taip už akių E.Lementauską esą vadindavo politikai.
"Jis visus interesantus siųsdavo atlikti "namų darbų". Maždaug – ko ateini "namų darbų" nepadaręs. Taigi klausimą pristatyti reikia rimtai pasiruošti", – apie E.Lementausko metaforas leipdamas iš juoko pasakojo dabar jau savivaldybėje nedirbantis politikas.
Įtariama, kad ir pats E.Lementauskas uoliai atlikdavo savo "namų darbus". Buvęs Vilniaus vicemeras kaltinamas kelis kartus siūlęs kyšį tarybos nariui Vidui Urbonavičiui.
V.Navickui – dvi pravardės
Buvęs sostinės meras Rolandas Paksas savivaldybėje esą dažniausiai būdavo vadinamas tiesiog Prezidentu. "Nors kartais ir pikčiau – Pijoku, nes taip užpildavo, kad net į svarbius tarybos posėdžius neateidavo", – pasakojo R.Pakso valdymo laikais savivaldybėje dirbęs politikas.
Juozas Imbrasas esą pravardžiuotas Seneliu. "Beveik Kalėdų, nes geras buvo: žmonių neterorizavo, argumentų klausydavosi", – nostalgiškai dabar Europos Parlamente dirbantį J.Imbrasą prisiminė kolega.
Dabartinis Vilniaus meras Vilius Navickas turi dvi pravardes. Vieniems jis – Napoleonas, nes "mažas ir baisiai pasipūtęs", kitiems – Mentas Ūsuotas, mat 1982–1991 m. dirbo Valstybinės autoinspekcijos transporto techninės priežiūros inspektoriumi.
Į akis nesipravardžiuoja
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas – Tas Nuolat Nustebusiu Veidu. Pravardė juokinga, fiziologiškai teisinga, tačiau per ilga, todėl plačiai nevartojama.
V.Milėno pavaduotoją Virginijų Dastiką kai kas vadina Lovelasu, Apolonu ir pan. Esą vyriškis labai myli moteris ir nuolat giriasi, kaip prie jo limpa jaunos gražuolės.
Tačiau iš esmės neatsiejamai prilipusios pravardės V.Dastikas neturi. "Tik apibūdinamas būdavo kaip itin jautrus ir puolantis į isterijas", – prisiminė J.Imbraso valdomos savivaldybės administracijoje dirbęs politikas.
Jis pasakojo, kad į akis pravardėmis politikai vieni kitų nevadina. "Juk subordinacija, ir visa kita", – paaiškino vyriškis.
Pravardės – nuo amžių amžinųjų Pravardėmis žmonės vienas kitą vadina nuo neatmenamų laikų. Jų atsiradimą lėmė tai, kad seniau gyventojai buvo vadinami tik vardais. Norint identifikuoti asmenis, jiems būdavo sugalvojamos pravardės. Laikui bėgant daugelis pravardžių tapo pavardėmis. Pavyzdžiui, ant XVI a. antkapių užrašytas vienas krikščioniškas vardas ir dar – pravardė. Jei palaidotas ponas, pravardė buvo graži, dažniausiai tėvo vardas. Tačiau baudžiauninko antkapyje būdavo užrašoma ta pravardė, kuria tą žmogų ir vadindavo. |
---|
Naujausi komentarai