Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininko pavaduotoja konservatorė Kamilė Šeraitė teigė, kad šiuos siūlymus komisija svarstys artimiausiu metu, nelaukiant, kol Seime bus priimtas vadinamasis desovietizacijos įstatymas.
Anot jos, tai daroma, kad „liktų mažiau erdvės tai rusiškai minkštajai galiai ir propagandai istoriniuose klausimuose“.
„Mūsų manymu, problematiškiausi ir įamžinantys prie Lietuvos okupacijos prisidėjusių žmonių atminimą bei jų nuopelnus tam režimui yra Liudo Giros gatvė, Petro Cvirkos skveras, iš kurio iškeltas paminklas, bet pavadinimas nepakeistas, ir Rusų gatvė, kuri tėra tik okupantų primestas pavadinimas ir nieko bendru su mūsų Vilniaus 700 metų istorija neturi“, – pabrėžė K. Šeraitė.
„Artimiausiu metu šie pavadinimai bus pateikti Istorinės atminties komisijai, siūlant juos pakeisti, ir komisijai pritarus, pavadinimų pakeitimą sprendimu turėtų patvirtinti taryba“, – kalbėjo ji.
Mūsų manymu, problematiškiausi ir įamžinantys prie Lietuvos okupacijos prisidėjusių žmonių atminimą bei jų nuopelnus tam režimui yra Liudo Giros gatvė, Petro Cvirkos skveras, iš kurio iškeltas paminklas, bet pavadinimas nepakeistas, ir Rusų gatvė, kuri tėra tik okupantų primestas pavadinimas ir nieko bendru su mūsų Vilniaus 700 metų istorija neturi.
Pasak K. Šeraitės, taip pat bus siūloma savivaldybei atsisakyti toliau remti iš biudžeto Venclovų muziejų, nes „šiame muziejuje yra nutylimi istoriniai faktai ir jis neatliepia tiek vilniečių, tiek jo svečių lūkesčių“.
Anot jos, savivaldybės Kultūros komitetas siūlo arba reformuoti muziejų, arba jį likviduoti.
„Sprendimus stengsimės priimti netrukus, ragindami savivaldybę nebedelsti (...), kelsime klausimą komitete ir administracijai, kur tie sprendimai yra ir kodėl neatkeliauja iki tarybos“, – tikino sostinės politikė.
Ji priminė, kad šiuo metu savivaldybė laukia išvadų iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, kad šis panaikintų laikiną apsaugą Antakalnio kapinėse esančioms sovietų kariams skirtoms steloms. Jas ketinama nukelti ir perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Jos partijos kolegė, Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, rengianti minėtą desovietizacijos įstatymą, sakė, kad jo tikslas bus ne tik uždrausti autoritarinių ir totalitarinių režimų simbolius viešosiose erdvėse, bet ir numatyti aiškų mechanizmą, kaip šie simboliai identifikuojami.
Ji pabrėžė, kad įstatymas apims ir atminimo ženklus, skirtus šlovinusiems minėtus režimus, nors nemaža dalis savivaldybių ir be centrinės valdžios įpareigojimų po vasarį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą ėmėsi įvairių sovietinį režimą žyminčių paminklų nukėlimo.
„Įstatyme numatyta, kad pagrindinį vaidmenį sprendžiant dėl gatvių pavadinimų ir kitų dalykų, atliktų komisija, sudaryta iš ekspertų. Ta komisija pateiktų savo išvadas savivaldybei ir tai padėtų apsispręsti, ar likti tokiam ženklui, ar nelikti viešoje erdvėje, o gal jį galima pakeisti, uždėti pavadinimą“, – kalbėjo P. Kuzmickienė.
Anot jos, bus siekiama, kad įstatymą Seimas priimtų dar šiemet. Kartu ji paragino savivaldybes jau dabar parengti keistinų gatvių ar skverų pavadinimų sąrašus.
