Rusų gatvės pavadinimas atsirado 1939-aisiais. Pirmasis gatvės vardas buvo Skaisčiausioji (1672 m.), lenkiškai – Przeczystenska. Vardas, spėjama, susijęs su netoliese esančia  stačiatikių Vilniaus Skaisčiausios Dievo motinos cerkve. Vėliau gatvė vadinta Spaska (1808 m.), vėliau vėl Skaisčiausiąja (1890 m., 1913 m.), dar vėliau – Metropolijos gatve, lenk. Metropolitanska, Metropolitalna (1921, 1938 m.).

„Absoliuti dauguma Rusijos ir Baltarusijos miestų vardais pavadintų Vilniaus gatvių yra dar istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų miestų pavadinimai. Smolenskas jai priklausė iki XVII a., Vitebskas, Minskas, Polockas, Naugardukas, Druja ir daug kitų – iki XVIII a. pab.“, – pastebi Vilniaus miesto Istorinės atminties komisijos narys, istorikas dr. Marius Ėmužis.

Kai kurios gatvės, pasak istoriko, žymi istorines kryptis į miestus rytuose, pavyzdžiui, Polocko gatvė (panašiai buvusį kelią Trakų kryptimi žymėjo Trakų gatvė) ir turi ryšį su LDK istorija, o ne su Rusija ar Baltarusija. Taigi jas pervardinant būtų atsisakoma savos istorijos dalies.

„Pervadindamas dalį Latvių gatvės Ukrainos Didvyrių gatvės vardu, Vilnius įtvirtino absoliučios daugumos vilniečių požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Ir tai buvo pirmiausia pareiškimas. Bet Istorinės atminties komisija nėra „aktualijų“ komisija, sprendimus privalome priimti atsižvelgdami į istorinius faktus ir argumentus“, – akcentuoja Istorinės atminties komisijos pirmininkas Gediminas Jaunius.

Pasak G. Jauniaus, prie šio klausimo visada bus galima sugrįžti. Komisijos nuomone, visų Rusijos ir Baltarusijos miestų gatvių pavadinimų keitimas, ypač vienu ypu, būtų nepamatuotai skubotas ir sukeltų nemažai nepatogumų įmonėms, įstaigoms bei gyventojams.

Vilniečiams verta žinoti, kad jie ir patys gali pasinaudoti teise kreiptis į komisiją su prašymu dėl pavadinimų keitimo. Tam tereikia daugumos gyventojų pritarimo ir ir svarių argumentų prašymui.