Anton Nikitin, Vilniaus miesto savivaldybės vyr. inžinieriaus ir administracijos vyr. patarėjo, teigimu, Stoties rajonas yra vienas svarbiausių miesto ir visos šalies susisiekimo objektų, tad jo pertvarka orientuota į visus eismo dalyvius. 

„Pėstiesiems skirtos patogios jungtys turi būti užtikrintos tiek Stoties teritorijos ribose, tarkime, persėdant iš miesto viešojo transporto į traukinį, tiek susisiekiant su Senamiesčiu, Naujamiesčiu ar Naujininkais. Kalbant apie judumą dviračiu, turime atsižvelgti į kasdieniam susisiekimui ar laisvalaikiui patogiausias ir tiesiausias jungtis tarp miesto rajonų bei kelionių multimodalumą. Siekis, kad patogiai atvykus dviračiu ar paspirtuku galima būtų juos palikti ir traukiniu ar autobusu vykti į kitą miestą, atvykus iš kito miesto – lygiai taip pat patogiai nukeliauti į Vilniaus centrinę dalį. Taip yra daugelyje Europos miestų“, – sako A. Nikitin.

Takus „iš niekur“ ketinama sujungti į tinklą

Paversti Stoties rajoną daugiafunkciniu mobilumo centru yra vienas iš „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projekto „Vilnius Connect“ tikslų. Planuojama, kad Stoties teritorijoje taip pat atsiras daug naujų viešosios paskirties, paslaugų ir darbo erdvių, o šis rajonas taps integralia miesto dalimi.

„Šiuo metu sostinės dviračių mėgėjai turi nemažai galimybių derinti keliavimą traukiniu ir dviračiais – „Lietuvos geležinkeliai“ siūlo maršrutų, kur vos išlipus iš traukinio atsiduriama pažintiniame take ir galima kelionę tęsti toliau. Pradedama pertvarka Stoties rajoną padarys dviratininkams lengviau pasiekiamą ir dar labiau prisidės prie ekologiško ir sveikesnio keliavimo dviračiais populiarinimo“, – sako A. Nikitin.

Dviračių takų tinklo plėtros Stoties ir aplinkiniuose rajonuose darbus ketinama pradėti artimiausiu metu – tiesti takus Algirdo (2 km ilgio taką), Geležinkelio (0,9 km), Dariaus ir Girėno (1 km) gatvėse. Naujininkų pusėje, Pelesos g., taip pat planuojama apie 1,4 km ilgio dviračių trasa, šiemet jau pradėti darbai ir Šaltkalvių g., ją pertvarkant į ramesnio eismo gatvę, kad būtų saugu ja važiuoti dviračiu.

Vakarinėje Stoties teritorijos dalyje numatoma projektuoti rekreacinio tipo viaduką per geležinkelį, sujungsiantį Šv. Stepono gatvę ir skverą su pėsčiųjų taku Naujininkų pusėje bei naujai formuojama viešąja erdve ties Dzūkų ir Pelesos gatvių sankirta.

Šios su teritorijos pertvarka atsirasiančios jungtys sudarys bendrą pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, kurio dalimi bus ir ramaus eismo Naujamiesčio ar Naujininkų gatvės, kuriose saugu ir patogu keliauti be atskirų takų.

Vienos seniausių sostinės dviračių nuomos įmonių vadovas Frank Kulikauskas-Wurft šiuos pokyčius vertina itin teigiamai. Jo nuomone, dabartinė situacija su dviračių takais Vilniaus Stoties ir aplinkiniuose rajonuose yra labai liūdna ir ją būtina keisti kuo skubiau.

„Aplink stotį beveik nėra dviračių takų, išimtis yra takas per tiltą, jungiantį Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatves, tačiau ir jis prasideda „iš niekur“. Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį dviratininkams nepritaikytas. Stoties rajonas ir netoliese esanti Naujamiesčio dalis šiuo metu nėra patraukli norintiems pasivažinėti ar kažkur nukeliauti dviračiu ir dėl čia dominuojančio automobilių eismo. Iš bėdos galima važiuoti lėtesnio eismo Naujamiesčio gatvėmis – Algirdo, Ševčenkos ir pan., tačiau ir jos ne itin patogios“, – pastebi F. Kulikauskas-Wurft.

Dviračiais – beveik dešimtadalis kelionių

Dviračių nuomos bendrovės direktoriaus teigimu, apskritai dviračių takų tinklo situacija Vilniuje nėra pavyzdinė, tačiau optimistiškai nuteikia pastaruoju metu vykstantys senų takų atnaujinimai ir naujų tiesimas. Dviratis laikytinas tiek laisvalaikio praleidimo, tiek transporto priemone, kuria vykstama, pavyzdžiui, į darbą. 

„Pažintiniai takai, skirti pasivažinėti vaizdingose sostinės vietose, tokie kaip takai prie Neries, į Vingio parką ir iki Žaliųjų ežerų, yra labai gražūs ir žinomi net tarptautiniu mastu. Problemos kyla, kai bandoma mieste esančius takus išnaudoti susisiekimui: vykimui į darbą, parduotuvę, vaikų vežimui į darželius ir pan. Važinėjantys dviračiu pasakys, kad trūksta jungčių, kai kurios atkarpos nesaugios, ypač važiuojant su mažesniais vaikais, kitur – prasta danga, dažnai takai veda iš „niekur“ į „niekur“, – vardija F. Kulikauskas-Wurft.

Vilniaus savivaldybės atstovas pritaria, kad kartais gali susidaryti įspūdis, jog takai tiesiami iš „niekur“ į „niekur“, kadangi projektai vykdomi etapais.

„Labai norėtume turėti galimybę nutiesti visus dviračių takus vienu kartu, tačiau tai – neįmanomas uždavinys. Tad paprastesnės atkarpos įrengiamos greičiau, sudėtingesni projektai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ilgesnis projektavimas, finansavimo ypatumai, viešųjų pirkimų procedūros ir kita, kartais užtrunka ilgiau nei tikimasi. Visgi, jeigu pažiūrėtume į miesto dviračių takų žemėlapį 2015 metais ir dabar, tinklas jau gana ryškus ir yra nemažai nenutrūkstančių jungčių. Netrukus jas papildys jau suprojektuotos ar projektuojamos jungtys, kurios leis dviračiu keliauti dar sklandžiau“, – tikina A. Nikitin.

Jo teigimu, pagrindinių sostinės dviračių trasų tinklą siekiama sujungti iki 2023 m., darbai planuojami daugelyje miesto rajonų. Kasmet ketinama nutiesti ar atnaujinti bent po keliolika kilometrų dviračių takų, prie patogesnių jungčių prisidės ir ramaus eismo gatvių projektai. Norima, kad per artimiausią dešimtmetį apie 8 proc. visų kelionių mieste vyktų dviračiais.

Šiuo metu Vilniuje skaičiuojama daugiau kaip 120 km kokybiško dviračių takų tinklo, kurio didžiąją dalį sudaro raudonos asfalto dangos takai, anot A. Nikitin, jau spėję tapti miesto dviračių infrastruktūros vizitine kortele. Dviračių takų tinklas labiausiai išplėtotas tankiausiai urbanizuotose miesto teritorijose – vakaruose bei šiaurės vakaruose (Lazdynuose, Karoliniškėse, Viršuliškėse, Justiniškėse, Fabijoniškėse), taip pat didžiausią darbo vietų skaičių generuojančioje centrinėje miesto dalyje (Šnipiškėse, Žirmūnuose).