„Turime pereiti nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos, nes laikmetis pasikeitė, – Seime penktadienį spaudos konferencijoje sakė ministrė. – Privalome civilinę saugą pritaikyti hibridinėms ir karinėms grėsmės. Tai yra labai brangu, tačiau mes turime diskutuoti dėl galimybių ir gauti atitinkamą Europos Sąjungos (ES) paramą.“

Taip ji kalbėjo parlamente vykstant tarptautinei konferencijai apie civilinę saugą.

„Šiandien prieš forumą buvau susitikusi su komisaru ir mums buvo išreikštas palaikymas dėl šitos idėjos ir pasiūlyti konkretūs būdai, kaip mes tą galėtume padaryti, kokiais būdais mes galėtume aplikuoti į europinį finansavimą civilinės saugos plėtrai“, – pridūrė A. Bilotaitė.

Tačiau, pasak ministrės, kalbėti apie sumą dar anksti, nes esą „dedami pirmieji žingsniai“.

Regioninės evakuacijos klausimas

Dešimties regiono šalių atstovai forume aptarė gyventojų perspėjimo sistemų, priedangų tinklų plėtros ir masinės evakuacijos klausimus bei bendrų veiksmų ir vieningų priemonių poreikį, ES finansinės paramos civilinei saugai galimybes.

Pasak Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, civilinės saugos forume penktadienį dalyvauja ir už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius bei Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos, mokslo ir verslo atstovai.

„Džiaugiuosi, kad regioninis civilinės saugos forumas tęsia birželio mėnesį vykusio ES civilinės saugos forumo sėkmę ir glaudžiai bendradarbiauja su ES, siekiant stiprinti saugumą ir atsparumą ne tik šiame regione, bet ir visoje ES. Nuo bendrų strateginių rezervų stiprinimo iki priedangų ir masinės evakuacijos tinklų kūrimo – tampa vis aiškiau, kad vienintelis būdas užtikrinti žmonių saugumą yra veikti kartu“, – ministerijos pranešime cituojamas J. Lenarčičius.

Susitikimo metu taip pat keliamas masinės evakuacijos į kaimynines ir kitas regiono šalis klausimas. A. Bilotaitė pakvietė regiono šalis suvienyti pastangas ir kartu kurti regiono evakuacijos planus bei juos išbandyti bendrų pratybų metu.

Pasak jos, į šį procesą būtina įtraukti visuomenę, nevyriausybines organizacijas, verslą, tarptautines organizacijas ir ES institucijas.

Latvijos vidaus reikalų ministras Rihards Kozlovskis pastebėjo, jog masinės evakuacijos klausimas – svarbus Baltijos šalims, tačiau yra gana sudėtingas iššūkis, reikalaujantis bendradarbiavimo su kariuomene.

Jis pažymėjo, kad šiemet Latvijoje rugsėjį prasidėjusiuose pratybose „Namejs 2024“ bus vykdomi masinės evakuacijos scenarijai. Pasak ministro, pratybose dalyvaus Lietuvos ir Estijos ekspertai.

Bendrų regiono šalių pratybų svarbą akcentavo ir Estijos vidaus reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja gelbėjimo ir krizių valdymo reikalams Tuuli Raim (Tūli Reim).

„Masinė evakuacija yra viena iš temų, kuri yra tarpvalstybinio masto. Kai planuojame masinę evakuaciją, reikia ją rengti kartu su Baltijos ir Šiaurės šalimis“, – sakė ji.

Nacionalinis masinės evakuacijos planas – spalio pradžioje

Lietuvoje savivaldybėse ir ministerijose dirba 65 už civilinę saugą atsakingi parengties pareigūnai, baigiamas įgyvendinti penkių metų priemonių planas, skirtas pasirengimui galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje.

Ministrė taip pat pažymėjo, jog Lietuvoje pradėtas kurti nacionalinis masinės evakuacijos planas turėtų būti pabaigtas spalio mėnesį.

Liepos viduryje Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos inicijuotai Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai – joje numatyta naujų priedangų, perspėjimo sistemų įrengimas, specialios mobiliosios programėlės sukūrimas, jai įgyvendinti numatytas 285 mln. eurų finansavimas.

Forumo metu taip pat išleistas dešimties regiono šalių pareiškimas. Pasak ministerijos, jame pabrėžiama civilinės saugos priemonių stiprinimo svarba, poreikis toliau vystyti koordinuotą Europos pasirengimą krizėms, didinti atsparumą, įskaitant visuomenės informavimą, taip pat užtikrinti tinkamą šios srities finansavimą tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu.

Taip pat raginama atlikti ES lygmens rizikos vertinimą, siekiant geriau ir svarbiausia – vienodai suprasti grėsmes ir užtikrinti veiksmingesnes civilinės saugos priemones. Šalys įsipareigoja ir toliau remti Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją.