„Atsižvelgiant į prielaidas, kad būtų keičiamos rinkliavos zonų ribos, kainos, galiojimo laikas ir būtų sumažėjęs užimtumas dėl išaugusių įkainių, skaičiuojame, kad pokyčiai padidintų surenkamą rinkliavą per metus apie 28 procentais“, – ketvirtadienį BNS pateiktame komentare teigė „Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius.
Pasak jo, šios lėšos būtų naudojamos dviračių ir pėsčiųjų takams, viešajam transportui bei kitoms darnaus judumo sritims Vilniuje plėtoti. Didinti kontrolierių darbo krūvio įmonė neketina.
„Neplanuojama, kad keisis kontrolierių darbo krūvis, atsižvelgiant į įvedamą e.kontrolės sistemą ir į sumažėjusį parkavimo užimtumą dėl išaugusių įkainių“, – sakė J. Damidavičius.
Remiantis „Susisiekimo paslaugų“ 2023-iųjų veiklos ataskaita, pernai į savivaldybės biudžetą ji surinko 18,2 mln. eurų rinkliavos už parkavimą. Šiemet įmonė planuoja surinkti kiek daugiau nei 22 mln. eurų.
Pagal tarybos sprendimo projektą, mėlynojoje zonoje valandinis įkainis už automobilio stovėjimą kiltų nuo 2,5 iki 4 eurų, raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,6 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,3 iki 0,5 euro.
Taip pat siūloma likusioje Vilniaus teritorijoje įvesti baltąją zoną. Joje automobilio statymas kainuotų 0,2 euro už valandą.
Jeigu automobilio valdytojas yra deklaravęs gyvenamąją vietą baltojoje zonoje ir turi „Susisiekimo paslaugų“ išduotą elektroninį leidimą, už pirmą automobilį rinkliava būtų netaikoma. Antro automobilio statymas kainuotų 6 eurus mėnesiui arba 72 eurus metams.
Dėl šių pakeitimų Vilniaus miesto taryba balsuos lapkričio 6-osios posėdyje. Jeigu miesto politikai pritartų, nauji įkainiai įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
Anot J. Damidavičiaus, didinant rinkliavą siekiama spręsti parkavimo vietų trūkumo problemą, skatinti miestiečius naudotis viešuoju transportu.
„Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau, vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas, dėl to didėja tarša, kyla papildomos spūstys piko metu“, – teigė J. Damidavičius.
„Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo“, – pažymėjo „Susisiekimo paslaugų“ atstovas.
Jis pabrėžė, kad pigiausios zonos įkainis Vilniuje yra mažiausias tarp Europos Sąjungos sostinių, o brangiausios zonos kaina taip pat „išlieka viena iš mažiausių“, yra dvigubai menkesnė nei Rygoje ir Taline.
Anot J. Damidavičiaus, šiuo metu keliavimas pėsčiomis ir viešuoju transportu Vilniuje sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių, o automobiliu keliauja pusė miestiečių.
Rinkliavą už automobilių stovėjimą numatoma kelti siekiant įgyvendinti ir sostinės Darnaus judumo plane iškeltą tikslą, kad iki 2030 metų kelionės asmeniniais automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų lygias dalis.
(be temos)
(be temos)
(be temos)