Kovo 10-ąją pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių nacionalinį sukilimą prieš Kinijos agresiją. Vilniuje prie Kinijos ambasados Lietuvos Tibeto rėmimo grupės nariai dar kartą visuomenei priminė, kad Tibeto žmonės vis dar kovoja už savo laisvę ir vis dar gyvena baimės ir nesaugumo atmosferoje. Tuo metu Kinijos komunistų partija Tibetą laiko nedaloma valstybės dalimi.

Vasaryje minimi Naujieji Tibeto metai prasidėjo kovotojų už šios šalies laisvę žūtimis. Paskutinę vasario dieną, šaukdami „Laisvę Tibetui“, susidegino du tibetiečiai – šešiolikametis paauglys ir budistų vienuolis.

Susideginimų banga Tibete prasidėjo 2009-aisiais ir nuo tada dėl savo šalies laisvės gyvybes paaukojo beveik pusantro šimto žmonių. Lygiai taip, kaip ir 1972-aisiais okupuotoje Lietuvoje susideginęs Romas Kalanta, žūdami tibetiečiai kaltina represinę santvarką.

Ketvirtadienį prie Kinijos ambasados susirinkę Lietuvos Tibeto rėmimo grupės nariai minėjo tibetiečių nacionalinio sukilimo prieš Kinijos agresiją 57-ąsias metines. Šis sukilimas buvo numalšintas jėga, tada žuvo apie 80 tūkst. žmonių.

„Mūsų pilietinė pareiga – nuolat priminti ir kitų tautų laisvės siekius. Jeigu mes to nedarome, tai susilaukiame tokių rezultatų, kokie dabar yra aplink mus, nes tas laisvės siekis susijęs ir su tuo, kas vyksta pasaulyje. Aš kalbu ir apie Ukrainos įvykius, ir apie dabar Rusijos kalėjime merdėjančią Nadeždą Savčenko. Visa tai yra susiję.

Jeigu mes nustojame siekti laisvės ir tampame abejingi, tada aplinkui dedasi tokie dalykai, kad gali ta nelaisvė vėl grįžti pas mus. Visa tai yra labai svarbu ir mums patiems, ir tibetiečiams“, – sakė orientalistas, Tibeto rėmimo grupės narys Vytis Vidūnas.

Tuo metu Kinijos komunistų partija Tibetą laiko nedaloma valstybės dalimi. Bet kokie bandymai kelti laisvo Tibeto klausimą yra traktuojami kaip kėsinimasis į teritorinį suverenitetą.

Jei užsienio šalių valdžios atstovai išdrįsta susitikti su judėjimo už laisvą Tibetą lyderiu Dalai Lama, iš Kinijos gali būti susilaukta ne tik retorinio, bet ir praktinio atsako.

Taip atsitiko ir Lietuvai, kai 2013 metais Dalia Grybauskaitė, nors ir privačiai, tačiau demonstruodama tam tikrą solidarumą susitiko su Jo Šviesybe. Kinija reagavo atitinkamai, buvo pristabdytas pieno ir mėsos produktų eksporto į Kinijos rinką klausimas.

Dabar oficialiai Lietuva laikosi vienos Kinijos politikos ir nekvestionuoja jos teritorinio vientisumo.