Vėliau Katedros aikštėje vyko iškilminga šaulių rikiuotė, po jos - pirmoji per Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį masinė šaulių ir jaunųjų šaulių priesaikos ceremonija. Per ją priesaiką davė beveik tūkstantis šaulių iš visos Lietuvos.
Į Katedros aikštę pasveikinti šaulių atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.
„Susirinkome švęsti ir paminėti tai, kas Lietuvos istorijai yra be galo svarbu. Aikštėje susirinko tie žmonės, kuriems Lietuva - brangiausia, tie, kuriems Lietuva yra pareiga, šeima, jų likimas. Todėl visada vadinome šaulius tautos kariais. Šaulių šimtmetis vertas mūsų prisiminimų ir pasididžiavimo jausmo. Neturėtume šiandien stiprios ir savarankiškos valstybės, jeigu ne šauliai", - Katedros aikštėje sveikindama Šaulių sąjungą pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė.
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis pažymėjo, kad lietuviai turi „šaulišką" geną, tai įrodo Šaulių sąjungos skaitlingumas. Šaulių parama kariuomenei, pasak ministro, yra labai svarbi ir tai įrodo visuomenės stiprybę ir patriotizmą.
„Jūsų šeima yra daugiau negu 11 tūkstančių žmonių. Jubiliejus, organizacijos šimtmetis, bet ne šie skaičiai svarbu, o svarbu jūsų stiprybė, jūsų nusiteikimas, jūsų pasiryžimas ginti Lietuvą. Labai svarbu, kad išsaugota šauliška dvasia ir jos nesugebėjo sutraiškyti okupacijų metais, karų metais. (...) Kariuomenei tikrai labai yra reikalinga visuomenės parama, Šaulių sąjungos parama. Linkiu ir toliau taip stipriai ir motyvuotai dirbti Lietuvos labui", - kalbėjo ministras R. Karoblis.
Lietuvos kariuomenės vadas J. V. Žukas pažymėjo, kad Šaulių sąjunga atlieka svarbų vaidmenį šalies gynybos sistemoje.
„Džiaugiuosi, kad pastaraisiais metais Šaulių sąjunga toliau auga ir stiprėja, aktyviai veikia taikos metu. Taip pat turi aiškią viziją bei vaidmenį šalies gynybos sistemoje karo atveju. Šaulių sąjunga padeda vidaus tarnyboms užtikrinti viešąjį saugumą, rengia savo kovinius būrius ginkluotai gynybai, o likusius padalinius nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui. Būtent nesmurtinis pasipriešinimas, o tiksliau viešosios tvarkos palaikymas, objektų apsauga, žvalgybinės informacijos rinkimas ir perdavimas karinėms pajėgoms, nekolaboravimas su agresoriumi ir kiti panašūs veiksmai yra tai, kuo karo atveju Lietuvos šauliai gali labiausiai prisidėti prie šalies gynybos sėkmės", - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas.
Lietuvos šaulių sąjunga - valstybės remiama sukarinta visuomeninė organizacija, vienijanti valstybės gyvenimui ir gynybai neabejingus žmones. Šauliai veikia pagal Seimo priimtą Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir krašto apsaugos ministro tvirtinamą Statutą.
Nors Šaulių sąjunga vykdo kai kurias valstybės institucijų skiriamas užduotis, ji yra laisvų, savo laiką Tėvynės gynybai ir stiprinimui skiriančių žmonių organizacija. Lietuvos šaulių sąjunga siekia ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus ir drausmingus piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę, nelaimės atveju padėti kitiems.
Kiekvienas motyvuotas ir doras Lietuvos pilietis gali tapti LŠS nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse.
LŠS uždavinys - taikos metu rengti piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padėti užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu ginti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos vientisumą.
Agresijos atveju LŠS uždavinys - savo koviniais būriais remti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, kitais pajėgumų vienetais padėti užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, okupuotoje teritorijoje vykdyti ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą, siekiant atgrasyti priešą, apginti Lietuvos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą, užtikrinti piliečių saugumą.
Lietuvos šaulių sąjunga šiuo metu vienija apie 11 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus.
Naujausi komentarai