Ne už kalnų tas metas, kai visa Lietuva gali būti suskaitmeninta, o ta informacija elektromagnetinių bangų pavidalu išsiųsta saugoti į kosmosą. Kad ateinančios kartos ir po 5 tūkst. metų žinotų, jog lietuviai vis dar valgė cepelinus, Lietuvos prezidentė buvo moteris, o didžiausia scenos žvaigždė traukė dainą apie tris milijonus.

Ar tai rimta, ar absurdiška?

Šio keisto projekto idėja užsimezgė praėjusių metų pabaigoje Vilniaus Užupyje per galerijos "Kalnas" atidarymo ir gruzinų dailininkų parodos pristatymo šventę.

"Tai skamba absurdiškai, bet tai – rimtų žmonių planuojamas projektas. Planuojama įrengti unikalią anteną, kuri Lietuvos ir užupiečių intelektinį turtą transliuotų į kosminę erdvę. Kosminė erdvė – pati saugiausia vieta informacijai laikyti", – dėstė Užupio meno inkubatoriaus direktorius Giedrius Bagdonas.

Didžiulė antena – lėkštė – ir turėtų iškilti ant Užupio meno inkubatoriaus galerijos "Kalnas" stogo.

Šis išradimas subrendo žurnalisto, žinomo radijo mėgėjo, buvusio Seimo nario Rimanto Pleikio galvoje. R.Pleikys 1989 m. įkūrė pirmąją nepriklausomą radijo stotį "M-1", o 1990 m. – radijo stotį "Radiocentras".

R.Pleikio idėją palaiko Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, taip pat G.Bagdonas. O vyrus į "Kalno" galeriją suvedė, kad šie rankomis sukirstų, Rotušės ceremonimeistras Saulius Pilinkus.

"Dar aiškinamės kai kurias technines galimybes. Tai – gana didelis projektas, ir reikia daug ką su daug kuo suderinti", – sakė G.Bagdonas.

Išradimas patentuotas

R.Pleikys buvo kuklus ir apie savo išradimą nenorėjo daug pasakoti. Patikslino, kad jis vadinasi "Informacijos saugojimo būdas ir sistema" ir kad yra patentuotas Valstybiniame patentų biure.

"Šio išradimo tikslas – išsaugoti informaciją elektromagnetinių bangų pavidalu. Tai – dar tik projektas, planai, apie jų įgyvendinimą dar ankstoka kalbėti. Be to, tai susiję ir su komerciniais dalykais. Kas nori, gali apie jį kalbėti ir svarstyti, bet šiandien ko nors daugiau apie tą projektą atskleisti negaliu", – sakė R.Pleikys.

Nuo 100 iki 5 tūkst. metų

"V.Tomkus jau prieš kurį laiką man kalbėjo apie R.Pleikio išradimą. Per pirmąją "Kalno" parodą pasiūliau šioje vietoje – todėl, kad tai Užupis, – įrengti anteną ir tą projektą plėtoti. Ir V.Tomkui, ir R.Pleikiui ta erdvė pasirodė tinkama", – pasakojo S.Pilinkus, mėgstantis suvesti netikėtų ir keistų idėjų turinčius vilniečius.

Idėja nusiųsti į kosmosą suskaitmenintą informaciją, kad ši išliktų ateinančioms kartoms, S.Pilinkui atrodo rimta.
O ką galima suskaitmeninti? Lietuvos rašytojų kūrinius, televizijos laidas, Seimo narių kalbas, Lietuvos kelių, ežerų, upių žemėlapį? Pašnekovas beveik neabejojo, kad tai galima padaryti, ir pacitavo projekto, kuris vadinasi "Kopija kosmose", ištraukų.

Esą nekyla abejonių dėl muziejų ir bibliotekų paskirties. Jų eksponatai, knygos turi kuo ilgiau išlikti ateities kartoms. Informacijos saugojimo užmojai kinta: nuo protu suvokiamų 100 metų iki gluminančių 5 tūkst. metų.

Individui, turinčiam ambicijų įsiamžinti, būtų pigiausia užkasti molio lenteles su įspaustu savo vardu. Deja, net piramides atkakliai ardo laikas.

Kodėl verta išsaugoti duomenis elektromagnetinių bangų pavidalu? To tikslas – ilgalaikis žinių fiksavimas, leisiantis informacijai gyvuoti ilgiau nei ji išliktų bet kokioje daiktinėje laikmenoje. Tokia informacija neturi adresato, tačiau yra reikšminga simboliškai. Siuntėjas palieka didingoje juodoje erdvėje žinią apie save, savo kūrybą, aplinką, mylimus žmones.

"Kalno" dailininkams – paslauga

Viskas gyvenime turi paskirtį, tikslą, prasmę. Kokia šio projekto paskirtis?

Anot S.Pilinkaus, mokslo populiarinimo, pažintiniu ir pramoginiu tikslais fiksuoti audiovizualinę informaciją elektromagnetinių bangų pavidalu.

O "Kalno" dailininkams, ko gera, pasisekė, nes numatyta ir paslauga – šioje galerijoje darbus eksponuojantiems menininkams bus suteikta nemokama prieiga savo kūrybos objektų fotografijas ir tekstus, vaizdo bei garso įrašus perduoti internetu į "Kopijos kosmose" stotį. Ji tą audiovizualinę informaciją konvertuos ir saugos kosmose neribotą laiką.

O kas tą informaciją kosmose skaitys? Ufonautai?

"Na, gal po 1000 metų atsiras techninių galimybių tokią informaciją skaityti, – netvirtai spėliojo G.Bagdonas. – Tada gal bus atidaryta ir kitokių informacijos saugyklų."