Kaip nurodoma premjerės Ingridos Šimonytės parengtame dokumente, oro uostui suteikti simbolinį M. K. Čiurlionio vardą siūloma siekiant jo vardo ir kūrybos paveldo sklaidos bei tąsos, taip pat minint 150-ąsias dailininko gimimo metines.
„Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinio Vilniaus oro uosto oficialus pavadinimas ir jam suteikti tarptautinių organizacijų kodai bei trumpiniai teisės aktuose, sutartyse, registruose, informacinėse sistemose nebus keičiami“, – nurodoma teikime.
Susisiekimo ministerija siūlymams visiškai pakeisti tarptautinio Vilniaus oro uosto pavadinimą nepritarė, bet sutiko su siūlymu oro uostui suteikti proginį M. K. Čiurlionio vardą, sukuriant iškabą, simbolizuojančią ir įprasminančią kompozitoriaus atminimą.
„Taip pat siūlome išnaudoti tarptautinio Vilniaus oro uosto pastatų erdves bei prieigas įprasminant M. K. Čiurlionio kūrybą“, – rašoma dokumente.
Anot ministerijos, Vilniaus oro uosto pavadinimo keitimas į M. K. Čiurlionio pareikalautų administracinių ir ženklių finansinių resursų, įneštų painiavos skrydžio krypties ieškantiems keleiviams.
Preliminariais Lietuvos oro uostų skaičiavimais, tarptautinio Vilniaus oro uosto pavadinimo keitimas galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.
„Ilgus dešimtmečius istorija nebuvo Lietuvai palanki atskleisti M. K. Čiurlionio genijų pasauliui, pagarsinti jo kūrybą taip, kaip ji to verta, ir deramai pagerbti jį patį. Neabejoju, kad tai padaryti padės jubiliejinių metų programa ir gausa joje esančių iniciatyvų, viena iš kurių – penkmečiui suteikiamas simbolinis vardas pagrindiniams oro vartams į Lietuvą“, – pranešime cituojama ministrė pirmininkė.
„Tikiu, kad Čiurlionio vardas, vertas su pasididžiavimu tarti mums, lietuviams, taps nevienadieniu atradimu daugybei jo iki šiol nepažinusių, o kartu ir nematytu potėpiu ar negirdėtu skambesiu atskleis pačią Lietuvą“, – teigė ji.
Tuo metu kultūros ministras Simonas Kairys sakė, jog šis sprendimas kultūros sektoriui atveria didesnes galimybes užmegzti ryšius, plėtoti partnerystes ir didinti Lietuvos kultūros ir meno matomumą.
Vyriausybė taip pat patikslino M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo planą. Į jį bus papildomai įtraukta 18 naujų veiklų.
Tarp jų – parodos ir plenero „Miškas, jūra ir…“ rengimas, šokio spektaklio „Karalių pasaka“ sukūrimas, taip pat M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.
M. K. Čiurlionio metų programą sudaro įamžinimo ir atminties projektai, įvairūs menininkui dedikuoti renginiai, parodos, koncertai, edukaciniai sumanymai, knygų leidybos ir mokslo projektai, bendruomenių bei regionų iniciatyvos.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M. K. Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
M. K. Čiurlionis laikomas žinomiausiu šalies menininku, sukūrusiu eilę tapybos, grafikos kūrinių. Jo muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams.
(be temos)
(be temos)
(be temos)