Dėl Vilniuje vykdomos neatsakingos automobilių stovėjimo aikštelių plėtros, naikinant žaliąsias zonas, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į savivaldybę, prašydama paaiškinti tokio poelgio priežastis bei siūlydama jas kurti atsakingiau, aktyviau į sprendimus įtraukiant visuomenę.

Vilniuje, Savanorių prospekto pradžioje vietoje žaliosios zonos, kurioje augo medžiai, plytėjo pievutė, staiga, be gyventojų informavimo atsirado nauja automobilių stovėjimo aikštelė. Tai tik vienas iš klaidingai mieste projektuojamų viešųjų erdvių pavyzdžių, kuriuos pastebi architektas Justas Ingelevičius.

„Savanorių prospekte staiga vietoje žalios pievelės atsiradusi automobilių aikštelė šokiruoja. Šalia jau yra pakankamai didelės stovėjimo aikštelės, o tokiose miesto gatvėse, kaip Savanorių prospektas, kuriose judrus eismas, didelė oro tarša, žaliosios zonos labai reikalingos. Kiekviena papildoma stovėjimo vieta tik dar labiau padidina automobilių srautą. Naujausi tyrimai rodo, kad Vilnius ir taip patenka tarp dešimt pasaulio miestų, turinčių daugiausiai automobilių ir pagal automobilių skaičių vienam gyventojui lenkia net Los Andželą“, – sakė J. Ingelevičius.

Darniąja miestų architektūra besidomintis J. Ingelevičius teigia, kad žaliosios zonos, želdynai mieste reikalingi ne tik akims paganyti, bet ir mažina oro taršą, triukšmą, o jei jie sutvarkyti, tarnauja ir kaip socialinė erdvė.

Architektas atkreipia dėmesį ir į dažnai pasitaikantį netinkamą tokių aikštelių suprojektavimą, neatsižvelgiant į kitus eismo dalyvius, likusius želdinius. „Matosi, kad Savanorių prospekte įrengtoje aikštelėje dėl neprofesionaliai atliktų darbų gali būti pakeltas grunto lygis ir galimai užpiltas šalia aikštelės augančio medžio kamienas. Tai ateityje jam gali pakenkti. Įrengiant stovėjimo aikšteles turi būti naudojamos orą ir vandenį praleidžiančios dangos: plastikinis „korys“ ar ažūrinės trinkelės, leidžiančios praaugti žolei ir susigerti drėgmei. Projektuojant naują automobilių stovėjimo aikštelę turėtų būti įrengiama ne mažiau dviračių laikymo vietų, nei skirtų automobiliams. Nors šiuo metu nėra tokio reikalavimo projektuojant aikšteles, tačiau, jei savivaldybė rūpintųsi miestiečių gerove, prieš išduodama leidimą įrengti miesto centre tokią aikštelę, to turėtų pareikalauti“, – teigė  J. Ingelevičius.

Architektas taip pat pastebi dar vieną problemą – visuomenė apie tokius projektus ir būsimą veiklą kaimynystėje sužino per vėlai, procesui įsibėgėjus arba jau įvykus faktui.

„Šiuo metu vietos gyventojai informuojami apie būsimą veiklą jų teritorijoje laikraščio skelbimų skiltyje ar pakabintuose lapeliuose ant medžio, jei jį ruošiamasi kirsti. Kokia tikimybė, kad aš pamatysiu tą skelbimą. Šią problemą reikėtų spręsti tobulinant Vilniaus skaitmeninio žemėlapio paslaugą. Toks skaitmeninis žemėlapis galėtų leisti užsiprenumeruoti naujienas apie bet kurį žemėlapio objektą: sklypą, gatvę, medį. Tuomet žmogus gautų su jį dominančiu objektu susijusias naujienas: planuojamą medžio kirtimą, sklypo detalųjį planą, gatvės rekonstrukcijos projektą. Taip į miestų kūrimą bus įtraukta ir visuomenė“, –  kalbėjo J. Ingelevičius.