Aiškėja, kodėl taip ūmai miesto meras Artūras Zuokas Žaliojo tilto skulptūrų renovacijai atriekė net ketvirtį milijono litų. Kolūkiečius, studentus, raudonarmiečius ir darbininkus vaizduojančios skulptūros – jau pavojingos.

Iš Rusijos grįžusio Vilniaus mero A.Zuoko pranešimas apie skubią Žaliojo tilto skulptūrų rekonstrukciją, pasirodo, nebuvo be pagrindo. Merijoje prieš porą savaičių skubiai sudaryta speciali komisija ir nuspręsta patikrinti skulptūrų būklę, kurioms gi iš jų gali prireikti remonto.

„Komisija dar kartą apžiūrėjo Žaliojo tilto skulptūras ir konstatavo, kad jos yra itin prastos, avarinės, būklės ir kelia pavojų, todėl reikia kuo skubiau atlikti jų remontą“, – paaiškino Miesto ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža.

Valdininkas nurodė, jog A.Zuoko paminėtą sumą – 250 tūkst. litų – nuspręsta skirti iš Miesto ūkio ir transporto departamentui skirtų lėšų „kitiems nenumatytiems darbams“.

„Tokios lėšos numatomos kasmet, ir šiemet jos bus naudojamos šioms skulptūroms tvarkyti. Kiek kainuos tvarkymas, paaiškės įvykdžius viešojo pirkimo procedūras“, – dėstė valdininkas.

Kad skulptūros yra avarinės būklės, skelbta ir anksčiau. Tarkime, pernai rudenį. Šių metų kovą miesto valdininkai dienraščiui aiškino, jog pinigų skulptūrų remontui nėra.

„Kovą patikrinimas dar nebuvo atliktas, todėl lėšų konkrečiai Žaliojo tilto skulptūroms tvarkyti ir nebuvo numatyta“, – taip šį atvejį išaiškino V.Pauža.

1952 m. ant Žaliojo tilto užkeltų skulptūrinių grupių „Pramonė ir statyba“, „Žemės ūkis“, „Taikos sargyba“ ir „Mokslo jaunimas“ autoriai – lietuviai; jos, kaip ir pats tiltas, įtrauktos į kultūros vertybių sąrašą.

Beje, per patikrinimą paaiškėjo, kad pavojingas ir dar vienas sovietmečio reliktas – Juozo Mikėno skulptūra „Pirmosios kregždės“ (1964 m.), stovinti šalia Nacionalinės dailės galerijos. Šios skulptūros būklė – taip pat avarinė, ją taip pat ruošiamasi suremontuoti.