„1991 metų sausį metais tam tikros jėgos ir asmenys nusikalstamai išnaudojo kariuomenę, eilinius karius savo tikslams pasiekti“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį trečiadienį sakė kaltinamasis. Jam teismas suteikė paskutiniojo žodžio teisę prieš skelbiant nuosprendį.
Rusijos pilietis J. Melis laikomas suimtas nuo 2014 kovo, kuomet buvo sulaikytas vykstantis per sieną. Prokuratūra prašo pripažinti jį kaltu dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei skirti 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokurorai teigia, kad J. Melis sausio 13-ąją buvo tanke prie televizijos bokšto.
J. Melis sakė norintis teismui išsakyti savo nuomonę apie kaltinimus.
„Suplanuotos provokacijos metu įvyko tragedija, taikiu metu žuvo žmonės. Dėl to galima apgailestauti. Pats armijos panaudojimo faktas negali būti pateisintas. Pasaulinėje praktikoje už tai atsako vadovai. Be jokios abejonės, įgaliojimų viršijimas iš kariškių pusės turi būti nevienašališkai iširtas, tam turi duotas teisinis įvertinimas. Tačiau vis šie veiksmai neturi nieko bendro su nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais“, – teismui sakė kaltinamasis.
Suplanuotos provokacijos metu įvyko tragedija, taikiu metu žuvo žmonės. Dėl to galima apgailestauti. Pats armijos panaudojimo faktas negali būti pateisintas. Pasaulinėje praktikoje už tai atsako vadovai.
Rusijos pilietis sako, kad šis Sausio 13-osios bylos procesas yra egzaminas Lietuvai, šios šalies teismams, tai patikrinimas europinių vertybių ir tikrosios demokratijos.
„Negalima gyventi praeities nuoskaudomis ir keršyti, reikia rasti sąlyčio taškus. Neseniai Lietuvoje lankęsis popiežius pakvietė visiems statyti tiltus, o ne sienas, nepasiduoti priešiškumui. Nebijau atsakomybės, tačiau raginu teismą priimti teisingą ir objektyvų sprendimą, kuris atitiktų humanistinę dvasią, nebūtų priklausomas nuo politinių principų. Sprendimas šioje byloje įeis į istoriją“, – sakė J. Melis.
J. Melis pasakojo, kad gimė 1968 metais Ukrainoje, nuo vaikystės žinojo, kad Lietuva yra Sovietų Sąjungos sudėtyje, 1989 metais po studijų Uljanovo tankų mokykloje, pasiųstas į Vilniaus 106 tankų pulką, čia ėjo įgulos vado pareigas, didžiąją dalį leido Pabradės poligone.
„Tarnavau Sovietų Sąjungai, taip pat Lietuvos LTSR. Mano šalies užpuolimo atveju buvau pasirengęs žūti, taip pat ir už Lietuvą. Aš karys ne politikas, buvau įsitikinęs, kad tarnauju Sovietų Sąjungos teritorijoje.“, – sakė kaltinamasis.
J. Melis yra vienas iš nedaugelio kaltinamųjų, dalyvavusių bylos nagrinėjime.
Vilniaus apygardos teisme baigiama nagrinėti Sausio 13-osios byla, kaltinamieji ir jų advokatai naudojasi paskutiniojo žodžio teise.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir Jaroslavas Prokopovičius. S. Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.
Naujausi komentarai