Galimai partrenktas kruvinas gyvūnas rastas Vilniuje, Saulėtekyje. Jis sunkiai kvėpavo, tupėjo perkreiptu snukučiu. Gyvūnų prieglauda kreipėsi į žmones ir prašė padėti jaunai katei išgyventi.

Gyvūnų globėjus itin sukrėtė studenčių abejingumas ir pašaipos gelbėjant katę.

„Esame pasibaisėję Saulėtekyje besimokančiomis merginomis, kol viena, turinti širdį ir atjautą pranešė apie siaubingai besikankinantį katinėlį ir laukė mūsų atvykstant, kitos – šaipėsi iš šio vargšo padarėlio, užgauliojo ir rodė mums, bandančioms tuo metu sugauti vargšiuką, nepadorius gestus... Merginos – jūs gal gražios išore, bet esate supuvusios iki pat sielos gelmių, jaučiame tikrų tikriausią svetimą gėdą, kad jūs – moterys, kad esate TOKIA Lietuvos ateitis...“, – baisėjosi „Vyšnių sodas“.

Vėliau pranešta, kad išgelbėta katė neišgyveno. 

„Katytė, pasak veterinarų, kankinosi mažiausiai tris savaites, jos traumos itin skausmingos ir senos, nežinomu būdu nuluptas visas nosies galas, prasidėjo uždegimas, infekcija, dalis viršutinio žandikaulio lizavosi (pūnantis)... Buvo beveik neįmanoma net suleisti migdančių vaistų – kūnelis praktiškai virtęs mumija dėl ilgalaikio badavimo ir dehidratacijos... Katytė nebeturėjo jokios vilties, kankinosi slėpdamasi nuo pašaipių ir jos išvaizda besibjaurėjančių abejingų praeivių... Blusuota ir nušiurusi ji buvo mums tokį trumpą laiką kaip sava. Glostėme vargšės blusuotą galvytę ir pasidavusį kūnelį, kol ji užmigo, kol sustojo širdelė ir niekada nepamiršime tų didelių akių, kurios žvelgė į mus, paskutinius žmones jos žiauriame pasaulyje... Atleisk, katyte, už viską...“, – už kitų žmonių žiaurumą atsiprašė gyvūnų globėjai.