„Dėl testų buvo politinis sprendimas – tam, kad pirktų, o ne tam, kad reikia. Aš esu sveikatos technologijos vertinimo pusės žiūrėjau – gal labiau kitų testų – PGR reikėjo, jų negalima buvo gauti, PGR galėjo pasakyti, žmogus infekuotas ar ne“, – per Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdį trečiadienį sakė K. Garuolienė.

Molekulinis PGR tyrimas, kitaip polimerazės grandininė reakcija, yra didelio jautrumo infekcinių ligų tyrimo metodas. Ėminys imamas iš nosiaryklės.

„Mano pozicija buvo nepirkti greitųjų testų“, – tvirtino buvusi sveikatos apsaugos viceministrė. 

Ji buvo apklausta kaip liudytoja kitos buvusios sveikatos apsaugos viceministrės L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje, kurioje L. Jaruševičienė kaltinama piktnaudžiavimu.

L. Jaruševičienės baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.

Apeliacinis teismas užpernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų. „Profarma“ teismo sprendimą įvykdė ir priteistus 145 tūkst. eurų valstybei sumokėjo.

Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.

Reikėjo PGR testų

K. Garuolienė tiek per ikiteisminį tyrimą, tiek teisme laikėsi nuomonės, kad reikalingiausi buvo PGR testai.

„Manau, kad tų kitų testų reikėjo, greitu metu viskas užsidarė, dabartinėmis akims vertinti labai sunku. Karantinai visose šalyse, aš su daugelio šalių institucijomis bendravau dėl PGR, gal mano emocionali išraiška, tikrai buvo sudėtinga situacija. PGR testų nebuvo niekur, iš vis nebuvo, jie gyvybiškai buvo svarbūs, jų ieškojome, visi, kas galėjo, jų ieškojo“, – teismui pasakojo buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.

L. Jaruševičienė ir K. Garuolienė pareigas ėjo tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandoje.

A. Veryga anksčiau teisme liudijo, kad L. Jaruševičienė savarankiškų sprendimų nepriėmė ir tik vykdė jo, kaip ministro, nurodymus, o jei būtų nevykdžiusi, grėstų darbinė atsakomybė.

Jis tvirtino, kad tuo sunkiu laiku atsakomybės ėmėsi ir tuometis premjeras Saulius Skvernelis ir jo komanda, o viena ministerija nebūtų pajėgusi tvarkytis su situacija: kilus pandemijai, medikai pradėjo bijoti eiti į darbą ir „numirti“, kad tuo metu itin trūkstant apsaugos priemonių, buvo ieškoma jų, taip pat ir testų.

A. Veryga 2016-2020 metais ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo komandoje dirbusi viceministrė L. Jaruševičienė iš pareigų pasitraukė 2020 metų rugpjūtį, teisėsaugai pareiškus jai įtarimus.

Viceministrė rėmėsi PSO rekomendacijomis

Trečiadienį liudydama teismui, liudytoja K. Garuolienė sakė, kad pandemijos laikotarpis buvo labai sudėtingas visomis prasmėmis.

„Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje niekas nežinojo, ką daryti. Suprato, kad reikia veikti, nusipirkti reikiamas priemones, užsidarė viskas,“ – prisiminė buvusi viceministrė.

Per ikiteisminį tyrimą ji pasakojo, kad, dirbdama viceministre, buvo atsakinga už vaistų politiką, Valstybinę ligonių kasą, Vaistų kontrolės tarnybą. 2020 metų kovą, atėjus į Lietuvą pandemijai, darbą pradėjo Ekstremalių situacijų komisija, Sveikatos ministerijoje veikė štabas, jo nariai rinkdavosi kiekvieną dieną ir aptardavo epidemiologinę situaciją, situaciją ligoninėse, buvo duodami pavedimai atsižvelgiant į darbuotojo kompetenciją.

Ji liudijo, kad nors COVID- 19 pandemijos pradžioje trūko daugelio priemonių, reagentų, jos nuomone, greitieji testai nebuvo tinkami ligai diagnozuoti.

„Kodėl toks sprendimas (pirkti testus – BNS) buvo priimtas, aš nežinau. Apie greituosius testus aš žinojau, nes Redas Laukys man žinutę parašė, aš studijavau su juo. Jis parašė, ar Sveikatos apsaugomos ministerija pirktų pirktų testus. Aš žinojau, kad jie nepatikimi ir parašiau, kad nereikia, Pasaulinė sveikatos organizacija nerekomendavo, nes jie gali parodyti, kad kažkada žmogus sirgo“, – per ikiteisminį tyrimą pareigūnams pasakojo K. Garuolienė.

Apie tai, kad šie greitieji testai netinka COVID-18 ligos diagnozavimui ir reikalingi PGR testai, L. Garuolienė teigė kalbėjusi ir su A. Veryga, ji nežinanti, kodėl buvo priimtas sprendimas juos pirkti.

„Apie bendrovę „Profarma“ ir jos vadovus aš nieko nežinojau, tik vėliau iš spaudos sužinojau, „Profarma“, R. Laukys susiję. Sveikatos apsaugos ministerija gaudavo daug pasiūlymų, kodėl pasirinkta tik „Profarma“, aš nežinau“, – yra sakiusi K. Garuolienė.

L. Jaruševičienė jai pareikštus kaltinimus atmeta, ji sako, kad jos byla yra sufabrikuota ir suklastota, o sprendimus dėl testų įsigijimo priiminėjo tuometis premjeras S. Skvernelis.

Tyrimas dėl testų pirkimo buvo nutrauktas

Pernai vasarą Vilniaus prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“. Įtarimai buvo panaikinti visiems įtariamiesiems, tarp jų – biofarmacijos įmonės „Profarma“ vadovei Editai Mištinienei, buvusiam Vilniaus miesto tarybos nariui R. Laukiui.

Šį ikiteisminį tyrimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdė trejus metus – nuo 2020 metų vasaros.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas koronaviruso pandemijos pradžioje iš „Profarmos“ už 6 mln. eurų įsigytų testų. Pirkimą vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).

Įtarta, kad „Profarma“ klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. Prokuratūra anksčiau skelbė, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų.

Bylos duomenimis, šias galbūt apgaule įgytas lėšas vėliau buvo bandoma legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

Byla nutraukta nustačius, kad šių asmenų veiksmuose nėra nusikaltimų požymių.

Minėtame tyrime įtarimai dėl piktnaudžiavimo pareikšti ir buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei. Jos byla buvo atskirta nuo šio tyrimo ir dabar nagrinėjama teisme.

Š. Narbutas dėl reagentų įsigijimo išteisintas

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui byloje dėl COVID-19 reagentų įsigijimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis – jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š. Narbutas neturėjo.

Sveikatos apsaugos ministerija šioje byloje buvo pareiškusi 300 tūkst. eurų civilinį ieškinį. Jis liko nenagrinėtas.

Š. Narbutas savo kaltę visą laiką neigė.

Pernai gegužę išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.

Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės K. Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.

Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.

L. Jaruševičienė į teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teisme atvyko su nauju advokatu – jos interesams pradėjo atstovauti advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Arūnas Petrauskas. Kitas šios kontoros advokatas Raimundas Lideika Š. Narbutui atstovavo abiejų instancijų teismuose.