Iškvietimo priežastis – kita

Kaip aiškino, Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja, 2023 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus miesto 5-ajame policijos komisariate buvo gautas žmogaus skundas. Reaguodami į jį, pareigūnai rinko medžiagą dėl sukčiavimo, nes pranešėjas informavo, kad žmogus, užsisakęs tam tikras paslaugas, už jas nesumokėjo.

„Pareigūnai, tikslindami aplinkybes, (sausio 2 d., dar prieš sprogimą – „Kauno diena“) buvo tame name su tikslu apklausti to namo gyventoją. Tačiau tą dieną durų niekas neatidarė ir pareigūnai išvažiavo“, – sakė sostinės policijos atstovė.

Paklausta, ar buvo belstasi į to paties gyventojo butą, kuriame po kurio laiko ir įvyko sprogimas, pašnekovė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Pasak J. Samorokovskajos, pareigūnai dar nežino, kuriame tiksliai bute sprogimas įvyko, nes kol kas nėra gaisrą tiriančių ekspertų išvadų.

Policijos atstovė patikino, kad sausio 2 d., iki įvykstant nelaimei, nusinešusiai suaugusiojo ir vaiko gyvybes, 101 numeriu pažymėtame Viršuliškių daugiabutyje, tarnybos nebuvo sulaukusios nė vieno pranešimo apie patalpose juntamą dujų kvapą. „Apie tai yra labai garsiai kalbama, bet nė vieno pranešimo iš gyventojų apie dujų kvapą, pavojų nebuvo gauta. Dėl to reaguojančios pajėgos nei sausio 2 d., nei visą gruodžio mėnesį siųstos nebuvo. Vyko tik veiklos pareigūnai, kurie nagrinėjo jau minėtą skundą dėl sukčiavimo ir sausio 2 d. atvažiavo gyventoją apklausti“, – tvirtino J. Samorokovskaja.

Skambučiai – tik po įvykio

Jai antrino ir Bendrasis pagalbos centras (BPC). „Tokių pranešimų, kad būtų kviestos specialiosios tarnybos numeriu 112, neradau. Tik tada, kai jau degė, sulaukėme daugiau nei 50-mt žmonių skambučių, teigiančių, kad galimai dėl dujų įvyko sprogimas“, – detalizavo BPC atstovė Vilma Juozevičiūtė.

Po sprogimo iš buto su broliu bėgusi ir savo istorija su portalo kauno.diena.lt žurnalistais vėliau pasidalijusi 18-metė Emilija Aranauskaitė, pasakojo taip pat žinojusi, kad maždaug valandą iki nelaimės, pas kaimyną, kur esą ir įvyko sprogimas, buvo atvykę pareigūnai. „Valandą prieš įvykį į jo butą buvo kviesta policija, bet jis durų neatidarė. Nežinau, ar kas kvietė, ar jis pats. Bet jis niekad netriukšmaudavo, negerdavo, jo nebuvo matyt“, – sakė mergina.

Pažinojome, bet jis buvo labai savotiškas, kaimynų vengdavo, kibdavo prie visų, kaltindavo, kad kažkas jo elektrą vagia, vaikšto po jo namus.

Pasak jos, kaimynai šį vyrą įvardijo kaip „savotišką“. „Pažinojome, bet jis buvo labai savotiškas, kaimynų vengdavo, kibdavo prie visų, kaltindavo, kad kažkas jo elektrą vagia, vaikšto po jo namus. Grasino viršuje jo gyvenantiems kaimynams, nes jie auginą mažą vaiką, kuris bėgioja po namus ir jam tai labai girdisi. Labai mėgo girtis turintis daug pinigų“, – atviravo Emilija.

Norintys padėti E. Aranauskaitės šeimai, tai gali padaryti šiais rekvizitais:

EMILIJA  ARANAUSKAITĖ

LT147300010162544935

JURGITA  ARANAUSKIENĖ

LT197300010038491060

Mokėjimo paskirtyje nurodant „Nukentėjus nuo gaisro Vilniuje“

Neaišku, ar galės gyventi

Primename, kad gaisras penkių aukštų gyvenamajame name po sprogimo kilo antradienį priešpiet. Per tragediją žuvo du žmonės, tarp jų – ir mažametis.  Vilniaus savivaldybė šiame daugiabutyje antradienio vakarą paskelbė ekstremalią situaciją.

Savivaldybės duomenimis, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Iki šiol nėra aišku, ar name apskritai dar galės gyventi žmonės. Vilniaus savivaldybė BNS ketvirtadienį nurodė pranešusi namo bendrijai, kad apžiūrėjus pastatą, dėl įvykusios konstrukcijų griūties ir atjungtų komunikacijų nėra galimybės pastato eksploatuoti.

Anot sostinės valdžios, pirminė rekomendacija – stiprinti esamas konstrukcijas, kad jos negriūtų. Ar griuvusias ir pažeistas konstrukcijas bus galima atstatyti – kol kas nėra aišku. Kai kurie gaisro nuniokoto Viršuliškių daugiabučio gyventojai ketvirtadienį pradėti įleisti į savo butus, kad galėtų pasiimti būtiniausius daiktus.

Gaisro priežastis taip pat nėra aiški. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.

„Mamyte, padėk man, skauda“

Portalui kauno.diena.lt pavyko susiekti ir su dar viena nukentėjusia šeima.

„Mamai yra be galo sunku, sunku matyti ją visiškai palūžus. Labai blogai ir baisu“, – žodžius sunkiai rinko ieškoto ir žuvusio vaiko sesuo. Socialiniuose tinkluose ji paliko širdį veriantį įrašą.

„Šiandien įvyko nelaimė. Sprogo mamos kaimynų butas. Sprogimas išvertė sieną į mano mamos kambarį. Ant sofos gulėjo mano 7 metų brolis. Sprogimo metu ant mano brolio užkrito siena ir jį prispaudė, mama bandė jį traukti, bet nepavyko, jis tik sakė: „Mamyte, padėk man, skauda“. Mama glostė jam galvytę, kai tuo metu įbėgo trys vyrai – nežinom, ar kaimynai ar ugniagesiai! Mamą pradėjo traukti, bet ji šaukė, kad nenori eiti ir kad jos sūnus ten, ji šaukė ir rodė į mano prispaustą brolį, bet ją ištempė per prievartą ir išvežė į ligoninę. Kieme mama pasakė, kur yra prispaustas berniukas. Šiuo metu mamą pasiėmėm ir ji yra sunkios psichologinės būklės“, – skelbė berniuko sesuo.

Norintys pagelbėti tragedijos paliestai šeimai, tai gali padaryti šiais rekvizitais:

RITA UZNIENĖ

LT627300010078988465

Paskirtis: parama nukentėjus nuo gaisro

Raudonasis Kryžius atidaro aukojimo nukentėjusiesiems nuo gaisro Viršuliškėse liniją

Raudonasis Kryžius trečiadienį ketina atidaryti aukojimo liniją nukentėjusiems nuo gaisro Viršuliškėse. Pasak organizacijos atstovės Lukos Lesauskaitės, tokio sprendimo imtasi po to, kai visuomenėje atsirado nemažai norinčiųjų padėti nelaimėje atsidūrusiems gyventojams.

Matome iniciatyvų, žmonės nori aukoti nukentėjusiesiems, tad dar šiandien per aukok.lt platformą pristatysime galimybę paaukoti nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms.

„Matome iniciatyvų, žmonės nori aukoti nukentėjusiesiems, tad dar šiandien per aukok.lt platformą pristatysime galimybę paaukoti nuo gaisro nukentėjusiems žmonėms“, – Eltai teigė L. Lesauskaitė.

Ji taip pat pažymėjo, kad dėl gaisro evakuotiems gyventojams tą pačią dieną buvo suteikta psichologinė ir humanitarinė pagalba. Bet to, pasak L. Lesauskaitės, viena Raudonojo Kryžiaus komandų vyko padėti ir PAGD.

„Išvyko kelios grupės – viena iš jų buvo pasirengimo ekstremalioms situacijoms savanoriai, kurie vyko padėti konkrečiai PAGD. O kita grupė žmonių – psichologai. Jie suskubo teikti pirmosios psichologinės pagalbos. Jie įvykio vietoje atsidūrė jau po pietų ir pasikeisdami budėjo iki nakties, nes pagalbą teikti tikrai reikėjo tiek mamai, kurios vaikas dar buvo viduje ir nebuvo aišku, kas yra nutikę, tiek ir kitiems žmonėms“, – teigė L. Lesauskaitė.

„Matėsi, kad pagalba reikalinga, nes žmonės pakankamai atvirai ėjo kalbėtis. (...) Šiandien taip pat esame pasiruošę padėti ir laukiame instrukcijų, kokios konkrečiai pagalbos reikės“, – pridūrė atstovė.

Kalbėdama apie humanitarinę pagalbą, L. Lesauskaitė sakė, kad gyventojams pirmiausiai buvo suteikti svarbiausi tokiais atvejais dalykai: vanduo, maistas, arbata sušilimui, taip pat drabužiai, antklodės, higienos priemonės.

„Taip pat padėjome ir vieną žmogų su negalia specialiu transportu pervežti į reikiamą vietą“, – sakė L. Lesauskaitė.

„Bet labiausiai buvo reikalinga pirminė psichologinė pagalba“, – teigė Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė.