Tyla ir ramybė miško apsuptyje esančiame Baraškų kaime. Apie čia įvykusią tragediją byloja tik ant medžių apjuosta „Stop“ juosta. Aiškėja, kad apie tai, kad 50-etei mamai reikalinga pagalba paūmėjus psichikos ligai, sūnus pranešė bendrajam pagalbos centrui. Jis paprašė ir medikų, ir policijos pagalbos, nes medikai be pareigūnų pagalbos atsisakydavo važiuoti tuo adresu. Tačiau šį kartą jie atvažiavo vieni.

„Atvažiavus į vietą, moteris bėgiojo su peiliu savo namuose. Atsisakinėjo pagalbos, grasino medikams, kad supjaustys padangas, sudaužys automobilį. Moteris teigė, kad jai nereikia jokios pagalbos“, – sakė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo vadovas Tadeuš Rodz.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Moteris niekaip nenusiramino.

„Tada išbėgo su kirstuku, pradėjo pulti medikus. Vienas iš mūsų medikų nukrito. Dengėsi veidą, tai gavo per ranką su tuo kirstuku“, – teigė T. Rodz.

Kliuvo ir greitosios pagalbos automobilio priekiniam stiklui.

„Automobilis išvyko į remontą. Reikės pakeisti stiklą“, – kalbėjo T. Rodz.

Puolami medikai ne kartą kvietėsi pagalbą. Nors sūnus skambino po vidurdienio, policijos suvestinėje rašoma, kad tik po dviejų valandų gautas pranešimas, jog minėtoje vietoje agresyvi moteris sužalojo medikus. Kodėl taip ilgai laukta policijos, atsakys ikiteisminis tyrimas.

„Ne paslaptis, kad Vilniuje jau kurį laiką trūksta pareigūnų, kurie reaguotų į įvykius“, – kalbėjo Policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

Pagaliau atvykę pareigūnai pamatė puolamus medikus ir apgadintą greitosios pagalbos automobilį. Pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir net keturis kartus elektrošoko prietaisą, tačiau niekas nepadėjo.

„Greičiausiai bus taip, kad žmogus sirgo ir turėjo tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių elektrošokas galėjo ir nesuveikti“, – sakė Policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Tada teko išsitraukti kovinį ginklą.

„Pradžioje buvo taikomasi į kojas, rankas, tačiau vienas iš šūvių buvo lemtingas ir mirtinas. Jis pataikė į pilvą“, – sakė R. Matonis.

Policijos profesinės sąjungos atstovai sako, kad iš pirminės informacijos akivaizdu, kad buvo būtina naudoti ginklą.

„Tai yra būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas. Tai yra aprašyta Baudžiamajame kodekse. Pareigūnas saugojo tiek save, tiek aplink esančius asmenis“, – teigė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

„Pareigūnas buvo tikrai patyręs, iš specialiosios paskirties skyriaus. Jis gelbėjo tiek savo, tiek kolegų gyvybes. Puikiai suprantame, kad jei tas dūris būtų buvęs ne į koją, o į pilvą, galėtume kalbėti apie žuvusius medikus ar pareigūnus“, – sakė R. Matonis.

Koviniai imtynių veiksmai tokiose situacijose – taip pat ne išeitis.

„Jei žmogus turi peilį, nemanau, kad koks nors asmuo artintųsi prie jo“, – sakė V. Jagminas.

Nužudytos moters sūnus svarsto kreiptis į teismą dėl nelaimės. Policija tikina, kad, jei reikės, pareigūnui bus suteikta ir teisinė pagalba.

Įvykus tragiškai pasibaigusiam įvykiui, sunerimo ir politikai. Vidaus reikalų ministrė žada kalbėti su sveikatos apsaugos ministru.

„Mūsų institucijos turėtų aptarti klausimus, susijusius su psichikos sveikatos problemomis ir iš to išeinančiomis situacijomis, kai kyla pavojus medikams bei pareigūnams“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Dėl nelaimės policija atlieka tarnybinį patikrinimą. Dėl piktnaudžiavimo ginklu bei nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Plačiau papasakojo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

– Kaip jūs sureagavote į žinią, kad buvo panaudotas tarnybinis ginklas ir žuvo žmogus?

– Visų pirma, sureagavau labai jautriai kaip ir kiekvienas žmogus. Toks įvykis yra neeilinė situacija tiek policijos bendruomenėje, tiek ir pačioje visuomenėje. Norėčiau pasakyti, kad tai labai jautrus klausimas, nes netekome vieno piliečio. Kitas klausimas, kaip tas pareigūnas jaučiasi. Galiu iš praktikos sakyti, kad ištraukti tarnybinį ginklą ir nukreipti į asmenį jau yra iššūkis. Šiuo atveju buvo pasielgta ryžtingai.

Galiu iš praktikos sakyti, kad ištraukti tarnybinį ginklą ir nukreipti į asmenį jau yra iššūkis.

– Kiek kartų nepriklausomoje Lietuvoje buvo panaudotas tarnybinis ginklas, kad žūtų žmogus?

– Atsimenu tik du atvejus.

– Dabar visiems pareigūnams tenka atremti priekaištus ir kaltinimus socialinėje erdvėje. Daug kas klausia, kodėl reikėjo tą moterį nušauti? Gal galite paaiškinti, kokius žingsnius pareigūnas padarė prieš panaudodamas tarnybinį ginklą?

– Pareigūnai ėmėsi visų įmanomų veiksmų. Kaip supratau, jie bandė taktiškai sulaikyti asmenį. Nepavykus buvo panaudotas ginklas. Manau, kad buvo imtasi adekvačių veiksmų esančiai situacijai. Jei matome, kad asmuo kelia realų pavojų, šiuo atveju taip ir buvo, imamasi atitinkamų veiksmų. Buvo sužalotas ir kitas pareigūnas, buvo nukentėję ir medikai.

– Ar pareigūnas šaudė į moters galūnes?

– Mus mokina ir instruktoriai, mes ir patys suvokiame, kad nenorime, kad žmogus žūtų čia ir dabar. Siekiame jį neutralizuoti, padaryti nepavojingą aplinkai ir tada sulaikyti. Šiuo atveju pareigūnas ir bandė tą padaryti.

– Lemtingas buvo šūvis, kuris pataikė į pilvą. Matyt, buvo taikomasi į ranką. Kaip manote, kodėl neveikė elektrošokas?

– Teko diskutuoti su medicinos ekspertais. Kai asmuo būna tam tikroje būklėje, nereaguoja į skausmą. Dėl to taip ir buvo.

– Ar pareigūnai bijo panaudoti tarnybinį ginklą?

– Taip. Mes suvokiame, kad tai didelė atsakomybė. Šiuo atveju, teks susitaikyti su pačiu savimi, prisiimti tas pasekmes. Visi sakome, kad pareigūnas neišgyvena to. Mes irgi esame žmonės ir jaučiame tą patį, ką ir kiti asmenys. Pareigūnas pasielgė ryžtingai, siekdamas apginti save, siekdamas apginti kolegas.

– Kaip su įspėjamaisiais šūviais?

– Viskas priklauso nuo to, ar aš matau, kad galiu tai įgyvendinti. Jei virš manęs kirvis, ar aš spėsiu iššauti į orą ir įspėti asmenį, kad panaudosiu ginklą? Tiek dujų, tiek elektrošoko panaudojimas jau signalizavo tam tikrą pareigūnų seką.

– Kaip vertinate pačią situaciją? Medikai prašė pagalbos, tačiau sulaukti pareigūnų jiems nepavyko. Laukė ilgai, kol pareigūnai pagaliau atvažiavo. Kodėl nebuvo iš karto sureaguota tinkamai? Galbūt buvo galima užbėgti tokiai situacijai už akių.

– Pradėkime nuo algoritmo, kas atsitinka, kai nutinka įvykis. Visų pirma, skambiname 112. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą. Aš nežinau, koks tai pranešimas ir kokia jo forma. Informacija perduodama policijos pareigūnams arba budėtojams. Budėtojas, gavęs priminę informaciją, sprendžia, kokias pajėgas siųsti. Reikia nepamiršti ir teritorijos. Tai yra kaimiška vietovė. Reikia atsižvelgti į tai, kiek ta vieta nutolusi nuo miesto.

– Ar tai nėra pareigūnų trūkumo klausimas?

– Gali būti. Vilniuje trūksta apie 30 proc. pareigūnų. Kiek žinau, vadovybė daro viską, kad dengtų tą trūkumą kitomis pajėgomis. Pradėjus tarnybinį tyrimą visi klausimai bus atsakyti.

– Moters sūnus žada kreiptis į teismą.

– Suprantu ir kitos pusės pretenzijas. Pareigūnai vertina ir savo rizikas. Jie turi šeimas. Jie jas vertina ir brangina. Kita pusė turi suprasti, kad tas pareigūnas vykdė pareigą gintis.

– Kalbame apie profesijos prestižą ir rizikas, kurios tenka. Ką galėtumėte pasakyti tiems žmonėms, kurie norėtų tapti pareigūnais?

– Kiekviena diena yra iššūkis pareigūnams. Mes kiekvieną diena rizikuojame sveikata ir gyvybe. Teisės aktai kai kuriais atvejais apsaugo pareigūną. Prokuroras įvertins visumą, visus įrodymus ir pristatys visuomenei išvadas.