„STT buvo visiškai teisūs, kad aš ketinu finansuoti Eligijaus Masiulio politinę veiklą. Taip, tai buvo 90 tūkst. eurų Eligijaus Masiulio politinei veiklai finansuoti“, – sakė jis.

Tačiau tai, jo teigimu, „neeliminuoja nekilnojamo turto klausimo“.

Tuo metu E. Masiulis pirmadienį teisme sakė su R. Kurlianskiu kalbėjęs apie „giminaičių ketinimus investuoti į nekilnojamąjį turtą“ bei pasiūlęs prisidėti prie investicijos ir pačiam R. Kurlianskiui, šis tuomet esą sureagavo skeptiškai. Tuomet E. Masiulis teigė ir paklausęs, ar R. Kurlianskis negalėtų ateityje jam paskolinti pinigų.

„Paminėjau tada sumą 90 tūkst. eurų, Raimondas atsakė, kad svarstytų tokią galimybę. Tuo mūsų pokalbis baigėsi“, – pirmadienį tvirtino E. Masiulis.

„Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai aš iš dalies finansavau Eligijaus Masiulio politinę veiklą“, – trečiadienį teisme patikino R. Kurlianskis kalbėdamas ir apie 10 tūkst. eurų paskolą, kurią suteikė E. Masiuliui 2019-aisiais.

Teismą jis patikino, kad liberalų politinės pažiūros atitiko jo paties pažiūras, o E. Masiulis, kaip lyderis, jį žavėjo.

„Mano siekis buvo, kad sektųsi, kad Liberalų sąjūdis, kuris atitinka mano politines pažiūras, atitinka verslo politines pažiūras, taptų pagrindine dešinės krypties politine jėga, (...) kad Eligijus Masiulis taptų premjeru, o po kokių dešimties-penkiolikos metų taptų prezidentu“, – sakė R. Kurlianskis

Per pertrauką jis žurnalistams sakė, kad savo versiją detaliau paaiškins vėliau teisme.

„Kol kas tik galiu tik patvirtinti tą, ką pasakiau teismo posėdyje, kad skyriau tuos 90 tūkstančių eurų jo politinei kampanijai ir veiklai finansuoti, tačiau, kadangi liko dar išsamiai neišnagrinėtas tas epizodas, aš pasakysiu tik tiek, kad neatsisakau to, ką pasakiau. Šitas mano teiginys neišeliminuoja nekilnojamojo turto. Manau, kad šiandien nespėsiu paaiškinti“, – patikino jis.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai aš iš dalies finansavau Eligijaus Masiulio politinę veiklą.

R. Kurlianskis: byla – politinė

Jis teisme taip pat neigė kaltinimus, o bylą vadino politine.

„Tai politinė byla, ir aš tą parodysiu (...). Politinė, nes teisėsaugos veiksmai buvo skirti sustabdyti pagrįstas Liberalų sąjūdžio ambicijas lyderiauti Lietuvos politikoje“, – pareiškė jis.

„Versle tai vadinama rinkos perdalijimu administracinėmis priemonėmis“, – tikino R. Kurlianskis.

Taip pat jis pabrėžė, kad šie „perdalijimai“ yra ne paskutiniai, kuriuose veikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai Renatas Martišius ir Ramūnas Lukošius ir vadino juos„ STT agentų verslo projektais“.

Pasak R. Kurlianskio, Liberalų sąjūdis 2016-aisiais buvo „lyderiaujanti partija“ ir teisėsauga savo veiksmais sustabdė jos įsigalėjimą Lietuvos politikoje, o visi kaltinamieji byloje yra „2009 – 2019 metais susifomavusios politinės sistemos įkaitai“.

Laikotarpį Lietuvoje nuo 2009-ųjų jis vadino „nacionaliniu verslo stigmatizavimo laikotarpiu“, kai verslas tampa kaltu „dėl visų bėdų, dėl kurių kaltę, gerai paanalizavus, turėtų prisiimti politikų luomas“.

Anot R. Kurlianskio, bylos kaltinamasis aktas, apskritai, yra pagrįstas „nelogišku mąstymu ir elementarios aritmetikos nesuvokimu“.

Buvęs koncerno viceprezidentas pareiškė, kad visas jo ir kitų kaltinamųjų bendravimas buvo pagrįstas tarpusavio pagarbos principais.

„Nė viename užfiksuotame pokalbyje teismas neras tyčinės kyšininkavimo konstrukcijos“, – tikino jis

R. Kurlianskis teigė, kad politika domėjosi dėl kelių priežasčių, dalis jų asmeninės.

„Yra dešimt procentų žmonių, kurie renkasi ko jie nori ir jie nori būti savo gyvenimo šeimininkais, tai ir aš toks noriu būti“, – sakė jis.

R. Kurlianskio teigimu, dėl teisėsaugos veiksmų nukentėjo ir jo šeima.

„Kaip man bebūtų saugu, mano abi suaugusios dukros gyvens užsienyje (...), kur teisė ir teisingumas nėra konjunktūriniai ir nėra nulemti politikos ar viešosios nuomonės“, – sakė jis.

Dar viena savo bendravimo su politikais priežastimi jis įvardijo norą turėti patikrintą informaciją iš pirmų šaltinių, o ne oficialią, ar skelbiamą žiniasklaidoje, taip pat dėl savo atstovaujamo verslo ypatumo – t.y. bendraudamas dėl reklamos užsakymų.

Pasak R. Kurlianskio, jis, kaip visuomenės informavimo priemonės vadovas, turėjo darbines priežastis užtikrinti savo atstovaujamo verslo sėkmę.

„Iš tiesų, man reikia viską žinoti, susigaudyti politinėse aktualijose. Politikai ir valdininkai, visų pirma, yra šaltiniai iš pirmų lūpų“, – tikino jis.

Taip pat R. Kurlianskis pabrėžė, kad byloje minima jo veikla, „susijusi su teisėkūros procesu“, vyko dėl jo pareigų žiniasklaidos ir verslo asociacijose.

R. Kurlianskis: teisėsauga Lietuvoje elgiasi kaip Rusijoje ir Baltarusijoje

Pasak buvusio koncerno viceprezidento, šalyje egzistuoja politikų ir teisėsaugos mąstymas, kad „tik jie yra gėris šioje šalyje ir tik jie gali daryti gerus darbus“.

Taip pat R. Kurlianskio teigimu, teisėsauga verslo interesus laiko nusikaltimu, tačiau pabrėžė, kad jis turi teisę kreiptis į politikus ir siekti savo tikslų.

„Jokiu įstatymu R. Kurlianskiui nėra uždrausta kreiptis į politikus (...) teikti pasiūlymus arba reikšti nepasitenkinimą“, – teigė R. Kurlianskis

R. Kurlianskis taip pat pareiškė, kad „byla iliustruoja specialiųjų tarnybų siekį dominuoti tiek visuomeniniame, tiek ekonomikos sektoriuje“ bei lygino padėtį su Rusija, Baltarusija.

„Man žinomos tik trys šalys, kurioje saugumu besirūpinančios institucijos kovoja su šalies viduje esančiais priešais“, – sakė jis.

R. Kurlianskis teismą tikino, kad koncernas „MG Baltic“ visada rėmė politines partijas.

Nuo 2012 metų valstybei uždraudus verslo paramą politinėms partijoms, anot jo, politikai ir toliau rodė iniciatyvą dėl paramos. R. Kurlianskis pats sako teisėtai politinėms partijoms skyręs kasmet dalį savo Gyventojų pajamų mokesčio.

R. Kurlianskis šioje byloje yra kaltinamas kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Korupcija byloje yra kaltinami buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Parlamentaras Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu nesant kyšininkavimo požymių.

Kaltinimai byloje pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui. Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.