Vilniaus apygardos prokuratūra Aukščiausiojo Teismo prašo skirti realią laisvės atėmimo bausmę už kyšininkavimą nuteistam buvusiam teisėjui Ryšardui Skirtunui.

Prokuratūros netenkina nei Kauno apygardos teismo, nei Apeliacinio Teismo nuosprendžiai buvusiam Vilniaus apygardos teismo teisėjui.

„Prašau paskirti panaikinti Apeliacinio teismo nuosprendį, pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį ir paskirti galutinę trejų metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo, paskiriant atlikti pataisos namuose“, - Aukščiausiojo Teismo posėdyje antradienį sakė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Linas Kuprusevičius.

Kaltintojas teigė, kad dviejų instancijų teismai, atsižvelgdami į bausmės skyrimą, nepagrįstai akcentavo, kad R.Skirtunas anksčiau nebuvo teistas.

„Bet ši aplinkybė teisėjui privaloma, negalima sureikšminti šios aplinkybės, nė vienas teismų neatsižvelgė į R.Skirtuno nusikalstamų abiejų veikų apimtį, neatsižvelgė į kyšio dydį, artimą itin kvalifikuotai kyšininkavimo sudėčiai“, - sakė prokuroras.

L.Kuprusevičus tvirtino, kad reikia atsižvelgti, jog nuteistasis buvo aukštesnės grandies - apygardos teismo teisėjas - teismai nepakankmai išanalizavo ir buvusiam kolegai netinkamai parinko bausmės rūšį.

Su šiais prokuroro teiginiais nesutiko R.Skirtuno gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas. Anot jo reikia atsižvelgti, kad R.Skirtunas slaugo sunkiai sergančią motiną, o šis įvykis „sugadino jo visą gyvenimą“. Pats R.Skirtunas į teismo posėdį atvykęs nebuvo.

Verdiktą šioje byloje Aukščiausiasis Teismas skelbs birželio 9 dieną.

Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas 9,4 tūkst. eurų sumažino baudą už kyšininkavimą nuteistam R.Skirtunui. Pagal šį nuosprendį R.Skirtunas turėtų sumokėti ne 37 tūkst. 650 eurų baudą, o 28 tūkst. 237 eurų baudą.

Tokį sprendimą Apeliacinis teismas teigė priėmė nusprendęs, kad Kauno apygardos teismas teisingai kvalifikavo buvusio teisėjo nusikaltimus, teisingai parinko bausmės rūšį ir dydį, bet neteisingai subendrino paskirtas bausmes, todėl galutinės baudos dydis pakoreguotas.

Apeliacinis teismas, atsakydamas į prokuroro skunde pareikštą prašymą skirti R.Skirtunui realią laisvės atėmimo bausmę, paskelbė, kad bauda yra pakankama tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Tuo pačiu nuosprendžiu Apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino Laimoną Jurgelevičių dėl prekybos poveikiu teisėjui.

Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, byloje neįrodyta, kad L.Jurgelevičius tiesiogiai ar per advokatą būtų pažadėjęs, sutikęs duoti ar davęs R.Skirtunui 2 tūkst. litų (579 eurų) kyšį, kad šis paveiktų tuometinį Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, jog šis paskirtų L.Jurgelevičiaus bylą nagrinėti R.Skirtunui.

L.Jurgelevičiui skirta atlikti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bylos duomenimis, vilniečio L.Jurgelevičiaus advokatas Vitoldas Petravičius pažadėjo duoti ir per du kartus perdavė teisėjui R. Skirtunui 32 tūkst. litų (9267 eurų) kyšį. Pinigai buvo skirti, kad teisėjas, pasinaudodamas savo pažintimi su tuometiniu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, paveiktų jį, jog būtent R.Skirtunas būtų paskirtas į trijų teisėjų kolegiją, apeliacine tvarka nagrinėsiančią L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Pareigūnai nustatė, kad kyšis duotas už tai, kad nuteistasis išvengtų nelaisvės.

Korupciniai nusikaltimai Vilniaus apygardos teisme išaiškinti 2012 metų balandį. Tada Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai sulaikė advokatą V.Petravičių. Per kratą teisėjo kabinete rasti V.Petravičiaus perduoti pinigai. V.Petravičius taip pat buvo nuteistas, tik jo byla baigta baudžiamuoju įsakymu.