Siekdamas užtikrinti spartesnį ir sklandesnį Sausio 13-osios bylos nagrinėjimą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems, kurie turi valstybės skirtus advokatus, skirti antrus pakaitinius gynėjus.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pirmadienį posėdyje sakė, kad apie teismo priimtą nutartį informuota Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Naujai į bylą įtrauktų advokatų sąrašas turi būti pateiktas iki kovo 10 dienos.

Teisėja aiškino, kad daugiau advokatų prireikė, kai vasario 23 dieną teismui nepavyko tęsti bylos nagrinėjimo, nes susirgo viena gynėja. Dėl to buvo atšaukti du posėdžiai. Dabar susirgus ar negalint dalyvauti vienam advokatui, į jo vietą ateis pakaitinis.

Byloje yra per 60 kaltinamųjų, šiuo metu juos gina tiek pat advokatų. Teismui paskyrus pakaitinius gynėjus, advokatų skaičius šioje byloje perkops šimtą.

Pirmadienį posėdyje teismas toliau skelbė kaltinamųjų parodymus, duotus dar 1991 metais tuoj po Sausio 13-osios įvykių.

Kaltinamasis Anatolijus Kimas tuo metu per apklausą pasakojo, kad tarnaudamas kariniame dalinyje gavo užduotį pajudėti Vilniaus televizijos bokšto link ir suteikti pagalbą desantininkų daliniams. Koviniais šoviniais šaudyti buvo draudžiama, atidengti ugnį buvo galima tik pagal vyriausiųjų vadų komandą. Bokšto prieigos buvo užtvertos krovininėmis mašinomis, todėl tanko mechaniko vairuotojo A.Kimo užduotis buvo pastumti transporto priemones.

„Aš pasukau kairėn ir atstūmau mašiną, užtvėrusią kelią. Civiliai mėtė akmenis“, – per apklausą pasakojo A.Kimas. Jis sakė, kad nematė sužeistų ar užmuštų žmonių, kraujo ant tanko vikšro nebuvo.

A.Kimas taip pat sakė dalyvavęs operacijoje, kai buvo užimti Spaudos rūmai.

Kaltinamasis Dmitrijus Bolšakovas įvykių metu ėjo ginklo taikytojo pareigas, jis per apklausą sakė gavęs užduotį užtikrinti desantininkams praėjimą prie televizijos bokšto. Kariškių ekipažas buvo sukomplektuotas išvakarėse. Vyriškis per apklausą pasakojo, kad žmonės bandė pulti tankus, bandydami juos sustabdyti. Vėliau ant tankų kraujo pėdsakų rasta nebuvo.

Kitas buvęs ginklo taikytojas Nikolajus Ogurcovas sakė, kad naudoti ginklus Sausio įvykių metu įsakymo nebuvo. Civiliai asmenys esą mušė desantininkus. Jam buvo parodytas asmuo, kuris esą šovė iš daugiabučio devintojo aukšto, N.Ogurcovo buvo prašoma apšviesti tą asmenį.

Teisme buvo perskaityti ir buvusio kariškio mechaniko vairuotojos Nikolajaus Sakaros parodymai. 1991 metais jis davė parodymus apie Sausio 13-osios įvykius, tačiau kai 2014 metais jį bandė apklausti Ukrainos teisėsauga, tačiau kaltinamasis atsisakė duoti parodymus ir atsisakė atvykti į Lietuvą.

Parodymus davę kariškiai mini esą susidariusią sudėtingą situaciją valstybėje – tuo metu du-tris kartus buvo pakeltos maisto produktų kainos, viešai įžeidinėjami rusų kariškiai, gamyklose iš darbo atleidžiami rusakalbiai.

„Kariškiai jautė, kad artėja nepaaiškinama stichinė nelaimė,“ – sakė Jurijus Onda.

Bylos nagrinėjimą ir kaltinamųjų parodymų skelbimą teismas tęs antradienį.

Sausio 13-osios bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti praeitą mėnesį. Tai viena didžiausių teisėsaugos bylų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.

Joje daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Visi, išskyrus du, bus teisiami už akių. Dauguma kaltinamųjų gyvena Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios atsisakė suteikti Lietuvai teisinę pagalbą.

1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.