Pasak teismo, į MRU didžiąją auditoriją, kurioje telpa 400 žmonių, bylą nuspręsta perkelti dėl sveikatos specialistų rekomendacijų, susijusių su koronaviruso infekcijos plitimo prevencija.

„Teismas privalo užtikrinti ne tik teisingą, sklandų ir viešą bylos nagrinėjimą, bet ir ribojimų bei rekomendacijų, susijusių su apsauga nuo COVID-19 ligos, laikymąsi teismo posėdžių metu. Teisme saugiai nagrinėti tokios apimties bylos neturime galimybių, todėl džiaugiamės Mykolo Romerio universiteto suteikta galimybe bylą nagrinėti universiteto patalpose“, – teigia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas.

„Universitete ne tik bus išlaikomi reikiami atstumai tarp proceso dalyvių, bet ir bus galima pasinaudoti kitomis patalpomis, kuriose procesą stebės žurnalistai ir kiti byla besidomintys asmenys“, – sako jis.

Pavasarį turėjęs prasidėti šios bylos nagrinėjimas iš pradžių nukeltas dėl karantino, vėliau – dėl didelės jos apimties, teisme nesant patalpų, kur galėtų tilpti toks proceso dalyvių skaičius.

Teismas atkreipia dėmesį, kad dėl COVID-19 situacijos šalyje asmenims, kuriems dalyvavimas teismo posėdyje nėra privalomas, rekomenduotina į teismo posėdžius nevykti.

„Visa informacija apie teismo procesą bus skelbiama viešai“, – skelbia teismas.

Teisme saugiai nagrinėti tokios apimties bylos neturime galimybių, todėl džiaugiamės Mykolo Romerio universiteto suteikta galimybe.

Posėdžiai byloje numatyti rugsėjo 15, 16, 17, 29, 30 dienomis, spalio 1, 13, 14, 27, 28, 29 dienomis, lapkričio 10, 11, 12, 24, 25, 26 dienomis ir gruodžio 8, 9, 15 dienomis.

Dėl didelio byloje dalyvaujančių asmenų skaičiaus ir taikomų ribojimų dėl COVID-19 grėsmės teismas norinčius atvykti besidominčius byla asmenis, kurie yra ne proceso dalyviai, prašo į posėdžius registruotis elektroniniu būdu.

Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Nuteistuosius gina daugiau kaip 100 advokatų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė šių metų vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.

Byloje gautas 61 apeliacinis skundas. Pirmosios instancijos nuosprendį ginčija nuteistieji ir jų gynėjai, prokurorai, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.