Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis greitųjų kreditų bei skolų išieškojimo bendrovių savininkas S.P. kaltinamas pasikėsinimu apgaule įgyti svetimą turtą ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Minėto vyriškio veikla pareigūnai susidomėjo paaiškėjus, kad iš greitąjį kreditą paėmusios ir nesugebėjusios laiku atsiskaityti panevėžietės bandoma išieškoti daugiau nei 4 kartus didesnę sumą, nei siekia jos skola su visomis palūkanomis ir delspinigiais, antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra. 

Panevėžietė iš vienos Vilniuje registruotos greitųjų kreditų bendrovės pinigų pasiskolino 2012 metų rugpjūtį. Moteris gavo 2 tūkst. 200 litų (637 eurų) kreditą, o jį turėjo grąžinti per 2 metus, kas mėnesį su palūkanomis mokėdama maždaug po 200 litų (beveik 58 eurus). Per dvejus metus iš viso ji greitųjų kreditų bendrovei būtų sumokėjusi beveik 5 tūkst. litų (1,4 tūkst. eurų). 

Pusę metų tvarkingai atsiskaitinėjusi, vėliau panevėžietė turėjo finansinių sunkumų ir tęsti kredito grąžinimo nebepajėgė. Tris mėnesius nesulaukęs įmokų, minėtos greitųjų kreditų bendrovės pagrindinis savininkas ir vadovas, 45 metų vilnietis S.P. skolininkės įsipareigojimus perleido kitai uždarajai akcinei bendrovei, besispecializuojančiai išieškoti skolas.

Pastarąją bendrovę 2011 metais yra įsteigęs taip pat S.P., šiuo metu jam priklauso ir didžioji dalis bendrovės akcijų. S.P. kurį laiką joje dirbo skolų išieškojimo specialistu, o vėliau – direktoriumi. 

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 metų liepos mėnesį S.P., nuvykęs į namus pas kredito nebemokančią panevėžietę, paaiškino, jog skolos išieškojimu dabar užsiima kita, jo atstovaujama, bendrovė. Dėl skolininkės nebemokamų įmokų už kreditą minėta bendrovė galinti iškart kreiptis į teismą. Kaip kitą išeitį S.P. pasiūlė moteriai pasirašyti vekselius, pagal kuriuos ji įsipareigoja sumokėti jo atstovaujamai skolų išieškojimo bendrovei juose nurodytas sumas. 

Moteris sutiko ir pasirašė 13-ka vilniečio pateiktų vekselių, kurių kiekvieno vertė – beveik 980 litų (283 eurai). Tokiu būdu ji iš viso vilniečio S.P. atstovaujamai bendrovei įsipareigojo sumokėti beveik 13 tūkst. litų (3 tūkst. 700 eurų), nors iš tiesų jos skola greitųjų kreditų bendrovei tuo metu siekė tik kiek daugiau nei 3 tūkst. litų (beveik 900 eurų). 

Grįžęs į Vilnių minėtus vekselius S.P. pateikė savo skolų išieškojimo bendrovės darbuotojai ir ji juos įregistravo vekselių registracijos žurnale.   

Pluoštą vekselių pasirašiusi panevėžietė sunerimo, kai po kelių mėnesių sulaukė reikalavimo sumokėti pirmąjį beveik 980 litų (283 eurų) vertės vekselį, netrukus – dar vieną tokį pat. Artimųjų paraginta, ji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, prašydama išsiaiškinti, ar skolų išieškotojo veiksmai teisėti. Moteris pareigūnams paaiškino buvusi suklaidinta S.P., nesuprato pasirašanti net trylika vekselių, gerokai viršijančių jos įsiskolinimus greitųjų kreditų bendrovei. Ji maniusi, kad pasirašo ant kelių originalų bei jų kopijų ir nesigilino, kas dokumentuose parašyta. 

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas. 

Prokuroro K.Greiciūno nuomone, finansinių problemų prispausti žmonės turi itin atidžiai rinktis būdus, kaip jas išspręsti.

„Labai gaila, kad atsiranda norinčių pasinaudoti sunkia žmonių padėtimi ir jų teisiniu, ekonominiu neišprusimu“, – sakė prokuroras, neseniai perdavęs šią bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.