Vilniečiui Eryk Tatol – pirmoji mokymosi savaitė. Programavimo kalba nauja, akys didelės, informacijos daug, tad mokslus derinti su darbu net nėra minčių.
„Skaičiavau, kad iš Užimtumo tarnybos turėčiau gauti „Sodros“ išmokai prilyginamą stipendiją. Viską pasiskaičiavus, gavosi taip, kad pusmetį turėčiau tikrai patogiai gyventi“, – teigė studentas E. Tatol.
Po mokslų E. Tatol stažuosis arba ieškosis darbo. Nors profesija programuotojo, iškart nesitiki uždirbti aukso kalnų.
„Turbūt sudėtinga būtų pasakyti, kad noriu 3 tūkst. eurų po mokesčių neturint patirties, tik diplomą ir nieko, kas galėtų pagrįsti tavo žodžius, kad tu esi vertas tų pinigų“, – kalbėjo E. Tatol.
LNK nuotr.
Tokių kaip E. Tatol mokyklos suole mažuma. Dažnai jaunas žmogus darbdavio iškart prašo solidaus atlyginimo, lanksčių darbo sąlygų.
„Dažnai jaunimas nedirba, nes jų jų lūkesčiai neatitinka to, ką darbdaviai galėtų mokėti už jų kuriamą vertę“, – nurodė „Techin mokymo centro“ direktorius Mindaugas Černius.
„Mums vienas dėstytojas sakydavo: jūsų lūkesčiai – jūsų problema“, – juokėsi E. Tatol.
Metalo apdirbimo įmonė vasarą galėjo priimti 20 jaunuolių. Uždirbti čia galima ir visą dieną spoksant į robotą, mat šis padaro viską, bet norinčių neatsirado.
„Dedame skelbimus, kviečiame žmones dirbti, bet į juos atsiliepia iš trečiųjų šalių atvažiavę žmonės. Indija, Bangladešas nori dirbti Lietuvoje mechanines inžinerines specialybes, bet lietuviai ne“, – tvirtino „LT Technologies“ vadovas Giedrius Nomeika.
LNK nuotr.
Užimtumo tarnyba skelbia, kad ir po vasaros padėtis stabiliai prasta. Darbo neturi ir ieško beveik 18 tūkst. jaunuolių.
„Jeigu lygintume su praėjusiais metais, tokių klientų turime 1,7 tūkst. daugiau“, – komentavo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
„Šįkart gavo labai gerą startą: naujausius telefonus, kompiuterius, jie daugiau nieko nenori, mano, kad tai normalus standartas, keliauti į šiltus kraštus, du tris metus nieko neveikti“, – įsitikinęs G. Nomeika.
Anot I. Balnanosienės, tarp 16–24 metų amžiaus žmonių ateina nauja pasimetimo mada. Teigiama, kad jaunuoliai neturi jokių karjeros vizijų, nemato prasmės dirbti bet kokį darbą.
„Nenoriu dirbti apskritai, aš nežinau, ką norėčiau daryti, aš nerandu motyvacijos“, – nurodė Užimtumo tarnybos direktorė.
LNK nuotr.
O kol jaunimas nedirba, iš valstybės dar ir kapsi pinigai. Mažiausia išmoka iš „Sodros“ – 215 eurų. Kas anksčiau turėjo darbą, gali gauti ir per 1 tūkst. eurų.
„Dažniausiai šie žmonės turi potencialą tapti ilgalaikiais nedirbančiais žmonėmis, jeigu jų ieškojimo laikas bus per didelis“, – įspėjo I. Balnanosienė.
Per septynis mėnesius iš 30 tūkst. registruotų jaunuolių tik trečdalis įsidarbino.
Darbdavys sako, kad šiuos žmones reikia mokyti, iš ko valgoma duona.
„Reikia mokytus edukuoti, ruošti normaliam gyvenimui, kad niekas nebus duota dovanai ir už darbo vietą reikės pakovoti“, – teigė „LT Technologies“ vadovas G. Nomeika.
LNK nuotr.
Bet profesinius mokslus baigęs, dabar likęs mokyti kitus, mokytojas teigia, kad mokyklose ir taip viskas paduota. Tereikia išsirinkti, kur dirbti.
„Mes dar jiems mokslų metu pasiūlome, pats ieškaisi praktikos, nerandi, tai galime pažiūrėti, žinome įmonę, yra net skelbimų lenta, kur nurodytos įmonės, ieško darbuotojų“, – pabrėžė elektrotechnikos mokytojas Šarūnas Katinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vadinasi, pamąstyti apie ką turės ir Užimtumo tarnyba.
„Turėsime konkrečiai žmogui pasakyti, kodėl reikia dirbti, kodėl reikia socialiai įsitvirtinti“, – I. Balnanosienė.
(be temos)
(be temos)