Socialiniai tinklai šiuolaikiniam žmogui suteikia galimybę ne tik pačiam pasimėgauti įspūdingu vaizdu, bet ir pasidalinti retu bei ypatingu reginiu su kitais. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ žmonės iš visos Lietuvos kėlė vėlyvą vakarą stebėtus Šiaurės pašvaistės vaizdus.
LNK žurnalistai apie Šiaurės pašvaistę Lietuvoje kalbėjosi su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Arūnu Bukančiu.
„Šiaurės pašvaistė nėra dažnas reiškinys Lietuvoje. Tai reiškinys, kuris dažniau susidaro aplink magnetinį ašigalį. Jei magnetinis ašigalis yra Šiaurės Kanados salyne, tai aplink jį – didžiausia tikimybė poliarinių pašvaisčių susidarymui. Kai yra palankios sąlygos – didelis saulės aktyvumas, į kosminę erdvę yra išmetama daug įelektrintų dalelių – susidaro Saulės vėjas. Jei jis stiprus – pasiekia Žemę labai plačioje teritorijoje“, – pasakojo A. Bukantis.
– Ar gali Šiaurės pašvaistė, didelis Saulės aktyvumas veikti žmonių savijautą?
– Pati Šiaurės pašvaistė, švytėjimas sveikatos neveikia, tačiau elektringos dalelės, kurios sklinda iš saulės, sutrikdo ir magnetinį lauką – prasideda magnetinės audros. Magnetinio lauko sutrikdymas gali paveikti. Medikų įrodyta: paūmėja tam tikri negalavimai, galvos skausmas, pradeda šokinėti kraujo spaudimas.
– Kur geriausiai Lietuvoje matoma Šiaurės pašvaistė?
Dairytis reikėtų šiaurinėje horizonto pusėje. Po saulėlydžio reikėtų palaukti vieną-dvi valandas, kai būna „juodžiausia naktis“. Reiktų išvažiuoti iš miesto, nes kartais miesto žiburiai gali nustelbti reginį. Ir reikia sekti magnetinių audrų prognozes – jei jos tęsiasi, tikėtina, kad išvysime pašvaistę.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai