- Dr. Ingrida Jakubavičienė, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros istorikė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parodoje "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos" lankytojams siūlome ne tik pažvelgti į kasdienybės istoriją liudijančius daiktus, tačiau ir įsiklausyti į jų istorijas, kuriose dažnai persipina ne tik vienos šeimos, bet ir visos šalies likimas.
Dar tarpukariu apie muziejinių eksponatų vertę kalbėdamas žymiausias ano meto Lietuvos muziejininkas Paulius Galaunė teigė, kad "kultūros materialūs paminklai tarsi gyvi giliausios praeities liudytojai ryškiausiai nušviečia mums tą praeitį ir geriausiai gali pasitarnauti tautos istorijos pažinimui". Nors per 100 metų muziejų veikla labai pakito, tačiau autentiškų daiktų gebėjimas "ryškiausiai nušviesti praeitį" liko nepaneigiamas.
Žinoma, šiandien muziejininkai turi padėti eksponatui šviesti arba pasakoti istoriją. Ši paroda išryškina, kad greta didžiojo valstybės istorijos naratyvo visuomenė junta poreikį matyti ir girdėti mažąjį istorijos pasakojimą – kasdienybės istoriją. Pastebime, kad pastaruoju metu kasdienybės istorija populiarėja, tad ir muziejinių eksponatų statusas vis dažniau suteikiamas paprastiems daiktams, anksčiau net nepatekdavusiems į muziejaus fondus.
Žvelgdami į šiuos indus kartu pamatome ir tragišką Lietuvos karininko šeimos lemtį, patirtą tremtį, išgyventą sumaištį ir skausmą, gyvenimą varganuose barakuose bei viltingą sugrįžimą atgal į Lietuvą.
Muziejine vertybe iš pažiūros paprastiems daiktams tapti padeda jų unikali istorija, kurią stengiamės sužinoti iš daiktų dovanotojų. 2013 m. atidaryta paroda "Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje" mums tapo svariu įrodymu, kad autentiški daiktai ir tikros istorijos ypač jaudina žmones ir padeda suburti tam tikras muziejaus parodos bendruomenes, kurios po apsilankymo parodoje į ją vėl ir vėl sugrįžta vedini bičiuliais ir artimaisiais, šalia parodos pasakojimo dalydamiesi savais prisiminimais.
Autentiškos istorijos žavi ir tuo, kad jos dažnai pranoksta net grožinės literatūros kūrinius. Gyvenimas pažeria tokių neįtikėtinų žmonių poelgių, kad nebereikia jokių meninių priemonių, autentiška istorija tampa paveikiu pasakojimu. Viena iš netikėčiausių apie mūsų muziejui dovanotus daiktus išgirstų istorijų tapo Alvydo Domininko Semaškos papasakota istorija, kurioje persipina didžiojo, arba valstybės, ir mažojo, arba šeimos, pasakojimų gijos:
"Išlikę indai primena Lietuvos karininko šeimos idilę, kurią sugriovė sovietų okupacija ir Antrasis pasaulinis karas. Šiuos indus – kavos servizą ir art deco stiliaus grafinuką su taurelėmis – tėvai įsigijo sukūrę šeimą, gyvendami Ukmergėje. 1948 m. trėmimo "Vesna" metu į Krasnojarsko kraštą mane, devynmetį vaiką, su našle motina ištrėmė į Sibirą. Į trobą įsiveržę enkavėdistai liepė motinai susikrauti daiktus. Ji pagalvojo, kad mus kaip partizanų vado Jono Semaškos-Liepos šeimą veš sušaudyti, todėl pasiėmė vos keletą daiktų. Enkavėdistas pasakė, kad ten, kur mus veš, reikės gyventi. Matydamas, kad moteriškei sunku suprasti, kokių daiktų jai prireiks tremtyje, jis liepė porai kareivių paimti paklodę ir į ją sudėti brangesnius daiktus. Motina tik nuvykusi į tremties vietą pamatė, kokių vertingų daiktų pridėjo kareiviai. Šie indai tremtyje nebuvo labai vertingi, bet priminė nepriklausomos Lietuvos laikus. Kai 1956 m. tremtiniams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, kartu su mumis sugrįžo ir šie daiktai."
2013 m. A.S.Semaška šiuos ilgai saugotus tėvų šeimos reliktus atnešė į Istorinę Prezidentūrą, įkvėptas jau minėtos parodos, pristatančios inteligentų šeimas.
Art deco stiliaus geltono stiklo grafinukas su taurelėmis dėl savo įmantrių formų ir stiliaus gali pasigirti dažnu buvimu įvairių muziejų vitrinose, dalyvavimu parodose. Tačiau šioje parodoje jis pirmą kartą pristatomas ne kaip tarpukariui būdingų indų komplektas, bet kaip nebylus dalyvis ir liudininkas jo savininkų gyvenimo istorijoje. Kai žvelgdami į šiuos indus kartu pamatome ir tragišką Lietuvos karininko šeimos lemtį, patirtą tremtį, išgyventą sumaištį ir skausmą, gyvenimą varganuose barakuose bei viltingą sugrįžimą atgal į Lietuvą, kai pamėginame suskaičiuoti, kiek tūkstančių kilometrų jie keliavo kartu su savo šeimininkais, tuomet galime pajusti tikros istorijos dvelksmą, kuris paliečia iš vidaus.
Kas? paroda "Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos".
Kur? Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Kada? veikia iki 2021 m. liepos 6 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jėgas su sūnaus tėčiu suvienijusi dainininkė Arina: vaikytis skandalų man neįdomu9
Arina su scenos kolega, sūnaus Martyno tėčiu Vytautu Čeplinsku, žengė intriguojantį žingsnį – ryžosi prabilti apie dar nematytus jųdviejų atspalvius. Tik šįkart – ne muzikoje. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
„Gintarinė pora“ – neblėstanti tradicija4
Gegužės pirmasis savaitgalis Lietuvoje neatsiejamas nuo tradicinių tarptautinių sportinių šokių varžybų „Gintarinė pora“ ir koncerto, skiriamo Motinos dienai. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija7
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...
-
Edukacija, kai susilieja teatras ir pedagogika2
Prie jau keturioliktus metus Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rengiamo festivalio „Nerk į teatrą“ programos kūrėjų šiemet prisidėjo ir vengrų teatro menininkas Gáboras Takácsas. Jis – Káva Dramos / Te...
-
Kaip nepasiklysti informacijos sraute?
Ar kada pagalvojote, kad knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užs...
-
Koncertas filharmonijoje: jausmų apsuptyje2
Jausmų apsuptyje, o kartu – gilaus kūrinių turinio ir itin intelektualaus atlikimo apsuptyje. Taip galima apibūdinti balandžio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą tokiu pat pavadinimu „Jausmų apsuptyje“. ...
-
Vienatvėje sunkiau (iš)būti komfortiškam nekomforte1
Į kiekvieną naują parodą galima pažiūrėti kaip į baltą lapą, atsiribojant nuo išankstinės nuomonės, vertinimo, į galerijos erdvę įžengti tarsi ir pats būtum baltas lapas. Tai galėtų tapti eksperimentu, kurio rezultatai būtų naudingi...
-
Legenda apie Pilėnus: kitoks požiūris į didvyriškumą12
Kauno teatro mylėtojai netrukus išvys intriguojančio menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus kūrinio „Pilėnai*“ premjerą. Projekto pavadinimą pažymėdami žvaigždute autoriai pabrėžia: tai – ne opera, o performansas...