Miestas – kino aikštelė

Dar lapkričio pradžioje pasirodė Kauno kino biuro pranešimai apie mėnesio viduryje tam tikrose vietose ribojamą eismą, išjungiamą apšvietimą, šūvius, sprogimus ir imitacines dūmų uždangas.

Laikini nepatogumai gatvių atkarpose prie Kauno žiemos vidaus vandenų uosto, Karmelitų bažnyčios, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo, "Romuvos" kino teatro, Lietuvos zoologijos sodo, J.Zikaro muziejaus ir Kauno I forto – ne dėl vamzdynų izoliacijos keitimo ar kelio tiesimo darbų. Išvardytos vietos tapo mieste filmuojamos režisieriaus Andriaus Juzėno istorinės kino juostos "Pelėdų kalnas" liudininkėmis ir dalyvėmis.

"Visi nepatogumai laikini, o ir filmavimai greitai baigsis. Antras darbų etapas numatytas jau tik kitais metais", – į Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetą juosiančios tvoros kiaurymę nėrė Kauno kino biuro direktorius Aurelijus Silkinis.

Pelėdų kalnas, pasak jo, ne tik reali vieta, pagal kurią parinktas filmo pavadinimas, bet ir viena paskutiniųjų kino juostos kūrėjų stotelių šiais metais, savo unikalumu ir autentiškumu sužavėjusi net tik A.Juzėną, bet ir visą kūrybinę komandą.

"Išsijunkite telefono garsą, o fotoaparatu fotografuokite tik tyliuoju režimu", – pridėjęs pirštą prie lūpų šnabždėjo Kauno kino biuro direktorius.

Baiminosi dėl vėjo

A.Silkiniui už nugaros liko lauko virtuvė su joje besisukančiomis virėjomis, rūbinė ant ratų su pudros debesyse paskendusiomis žaviomis persirengėlėmis ir dvi palapinės, iš už kurių sklido besišnekučiuojančiųjų balsai.

Tolumoje pasigirdo kapelos garsai ir jaunimo klegesys. Žvilgsnį akino ant medžių šakų sukabintos lempučių girliandos, o pašiurpusi oda leido suprasti, kad sinoptikai eilinį kartą apsiriko – dangui žadėję giedrą, jau nuo pietų aktorius ir masinės scenos dalyvius šaldė žvarbiu vėju. Būtent jis kūrybinę komandą tądien vertė nerimauti.

"Tokie force majeure kelia daugiausia nesklandumų, – stebėdama medžių viršūnes geriausios dienos baigties tikėjosi televizijos ir kino vykdomoji prodiuserė Justina Ragauskaitė. – Atvykome su keltuvais, prie kurių pritvirtintas apšvietimas. Bus negerai, jei vėjas ims jį plaikstyti. Dirbantieji su dūmų mašinomis taip pat supranta, kad 12 m/s vėjas reiškia katastrofą."

Stipriai laku supurkštų aktorių garbanų vėjas netaršė, tačiau gimnazistes įkūnijusios merginos savo rankas šildė puodeliais arbatos. Kitos gi glaudėsi partnerių glėbiuose.

"Esu pamišusi dėl kino, todėl negalvoju apie tokias smulkmenas kaip oras. Laimė būti čia", – kišenėje ieškodama degtukų dėžutės šyptelėjo masinės scenos dalyvė vilnietė Kotryna. Truktelėjusi kelis dūmus, jau po akimirkos mergina koja gesino cigaretę – čaižus švilpuko garsas skelbė filmavimo pradžią.

Esu pamišusi dėl kino, todėl negalvoju apie tokias smulkmenas kaip oras.

Suburti profesionalai

"Tylos! Kamera. Filmuojame", – taisydamasis kėdėje prieš kompiuterio ekraną įsakmiai sušuko režisierius A.Juzėnas. Sceną, atkartojančią 1947–1951 m. šokius, kurie sutemus į Pelėdų kalną pritraukdavo jaunimą iš įvairių miesto kampelių, teko kartoti dar bent kelis kartus. Tiek pat buvo perfilmuojamas ir lauke vykęs trijų gimnazistų pokalbis.

"Kiek šiandienos darbo pamatys žiūrovai? Vienas scenarijaus lapas – viena minutė. Viena filmavimo diena – maksimum trys", – kino formules dėstė J.Ragauskaitė. Nesunkiai prodiuserė suskaičiavo ir po Pelėdų kalno tamsius kampelius išsibarsčiusius filmavimo dalyvius. Dešimt aktorių, pusšimtis masuotės ir maždaug septynios dešimtys kūrybinės jėgos: režisierius su savo padėjėjais, dailininkai, garso režisierius, apšvietėjai, grimuotojai.

"Subūrėme profesionalų komandą. Fantastiški ir jaunieji aktoriai, kuriuos drąsiai galima vadinti Holivudo lygio. Neabejoju, kad juos dar tikrai daug kur matysime", – žvelgdama į būrelį persirengėlių, kurie kartu su A.Juzėnu repetavo muštynių sceną, kalbėjo J.Ragauskaitė.

Iš viso filme vaidina 46 aktoriai. Tarp jų ne vienas žinomas vardas: Dainius Svobonas, Juozas Meškauskas, Aleksas Kazanavičius, Aleksandras Špilevojus, Aleksandra Metalnikova, Monika Bičiūnaitė.

Negalės dažyti plaukų

Pagrindinis herojus – partizaną Šmelingą įkūnijęs, šiemet Muzikos ir teatro akademiją baigęs jaunasis aktorius Arnas Danusas.

"Kovų treneris kelis aktorius mokė muštis, o Arnui teko lankyti dar ir bokso treniruotes, kad būtų šiek tiek kitokia stovėsena, – pikantiškų detalių atskleidė J.Ragauskaitė. – Beje, iki kitų metų pavasario, kai bus tęsiami filmavimo darbai, aktoriai negali keisti ir šukuosenų."

Dėl specifinių istorinio žanro filmams keliamų reikalavimų kino juostos "Pelėdų kalnas" aktorėms merginoms, taip pat neleista dažyti savo garbanų.

"Vienas reikalavimų – natūralūs plaukai. Pabandykite įsivaizduoti 1950-uosius su šiuolaikiškai dažytais plaukais ar kitais akį rėžiančiais atspalviais", – prodiuserė tikino, kad, norint sukurti įtikinamas scenas, svarbi kiekviena detalė.

Todėl visai neatsitiktinai filmavimams pasirinktas ir Kaunas. Čia, pasak J.Ragauskaitės, yra ne viena pokario laiką atspindinti vieta, kai Vilnius tokių turi vos kelias.

"Mūsų kūrybinis centras Vilniuje, todėl visuomet norime filmavimo vietas pritraukti arčiau savęs. Kiekvienas išvažiavimas – diskomfortas ir išlaidos. Pagalvokite, vien ką reiškia dviem savaitėms Kaune apgyvendinti 70 žmonių! Tačiau jei norime būti perfekcionistais, o ne tik pritempinėti, reikia pripažinti, kad Kaunas šiuo klausimu yra tobulas, – pagyrų miestui ir jo gyventojams negailėjo prodiuserė. – Mums svarbi kiekviena detalė, todėl viskas – pradedant kostiumais ir baigiant vietomis turi sueiti į visumą. Negalima išsišokti."

Premjera – 2018 m. vasario 16 d.

Būtent dėl istorinio tikslumo filmavimų metu buvo stabdomas eismas, gesinama šviesa, o aikštelės nuo triukšmo apjuosiamos tvoromis.

"1950-aisiais juk nebuvo tokių automobilių, nebuvo tokio garso ir tiek šviesos. Žinoma, viską galima išvalyti, tačiau tai papildomos išlaidos ir laikas", – žvilgtelėjusi į laikrodį J.Ragauskaitė pakilo nuo kėdės. – Pusryčiai buvo vėlyvi – apie 13 val., todėl ir pietūs persikėlė į 17 val. Kada vakarieniausime? Pažiūrėsime."

Dar viena sunki diena ir kur kas ilgesni filmavimai numatyti savaitės pabaigoje, Kauno I forte. Sutemus čia aidės automatų ir kulkosvaidžių šūviai, o į dangų kils milžiniški dūmų kamuoliai.

"Beje, jei jau klausėte apie sunkumus, tai vienas tokių mūsų laukia būtent I forte. Ištirpus sniegui, vandens teritorijoje maždaug 30 cm virš žemės. Likus kelioms dienoms iki filmavimo ten važiuos siurbliai ir darbininkai. Stebuklai, ar ne? – tai, kad kine gausu magijos, nė nebandė slėpti pašnekovė. – Žinoma, žiūrėti filmą kur kas daugiau magijos, nei jį kurti."

Istorinę vaidybinę dramą "Pelėdų kalnas" kino teatruose žiūrovai pamatys 2018 m. vasario 16 d., minint Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-metį.

"Šis filmas – tai istorija apie 1947–1952 m. Lietuvoje susiklosčiusius politinius ir istorinius įvykius. Partizanų ryžtą, pralietą kraują, meilę ir tarpusavio santykius", – filmo siužetą paslaptyje norėjo išlaikyti J.Ragauskaitė.