Paskutinį liepos savaitgalį kauniečių ir visos Lietuvos akys kryps į Aleksotą, kur padebesiuose ir ant žemės bus švenčiamas istorinio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo šimtmetis. Kad šventė vyktų sklandžiai, ruošiasi ne tik aviatoriai, bet ir miesto tvarkytojai.

Naudosis ir ateityje

"Tikrai verta mesti viską ir atvažiuoti į šventę – vienas seniausių aerodromų Europoje švęs šimto metų jubiliejų. Akis bus kur paganyti ir padangėje, ir ant žemės", – žada S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Vytas Skučas.

Istorinio aerodromo šimto metų iškilmės vyks liepos 25–26 d., o pasiruošimas šventei įsibėgėjo gerokai anksčiau: kelininkai tvarko jau senokai rūpesčių kėlusią įvažą į aerodromo teritoriją, šienpjoviai netrukus baigs šienauti aerodromo pakraščius, ruošiamasi tvarkyti laiko bei oro permainų pažeistus kilimo ir tūpimo tako pakraščius.

"Ruošiamės šventei, bet smagu, kad tai, ką padarysime dabar, tarnaus kauniečiams bei miesto svečiams ir šventei pasibaigus", – pastebėjo miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Iš tiesų, sutvarkius duobėtą įvažą, galės džiaugtis ne tik aerodromu besinaudojantys aviatoriai, bet ir kitos čia įsikūrusios institucijos – Aviacijos muziejus ir jo lankytojai, Aleksoto seniūnija, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai.

Pasak A.Pakalniškio, įvaža bus naujai išasfaltuota, o aerodromo prieigose esančių automobilių stovėjimo aikštelių danga – paremontuota. Darbininkai plušės ir aikštelėje, kuria naudojasi Aleksoto seniūnija bei policijos nuovada. Čia automobilius galės statyti ir šventės svečiai.

Turi būti saugu

"S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje – didžiuliai plotai. Svarbiausia, kad ir šventės metu, ir po jos čia būtų saugu ir aviatoriams, ir svečiams", – pastebėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Vienas pirmųjų mero sprendimų, pradėjus eiti šias pareigas, buvo atleisti savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorių Eugenijų Raubicką. V.Matijošaitis nenormalia pavadino situaciją, kai savivaldybės įsteigta įstaiga teismuose bylinėjasi su savo steigėju. Buvusiam direktoriui kliuvo ir dėl to, kad aerodromas prastai prižiūrimas.

"Dabar šiek tiek ėmėmės tvarkyti riedėjimo takus, kurie jau buvo pradėję kelti pavojų – kai bent kiek didesnis lėktuvas kyla arba leidžiasi, nuo besisukančio propelerio kyla smėlio ir akmenų audros. Taip tikrai negali būti", – piktinosi meras. Jo manymu, prasčiausia situacija – kilimo tako pakraščiuose ir ant tako, kuris veda prie kilimo ir tūpimo tako.

Bus išskirtinių pasirodymų

Aerodromo direktorius V.Skučas džiaugiasi, kad savivaldybė geranoriškai ėmėsi padėti ruošiantis šventei, juolab kad tai, kas dabar tvarkoma ir dar bus padaryta, tarnaus ne vieną dieną.

"Kaip tik tariamės ir su lenkų kariškiais dėl jų dalyvavimo šventėje – privalome užtikrinti tam tikriems orlaiviams reikalingas sąlygas, dėl to dabar kai ką taisome, kad  aerodromas atitiktų techninius reikalavimus", – prasitarė aerodromo vadovas.

Kone išskirtiniausiu šventės akcentu V.Skučas įvardijo svečio iš Vengrijos pasirodymą. "Į šventę atvyksta legendinis "Red Bull Air Race" pilotas Peteris Besenyei – oro lenktynių krikštatėviu tituluojamas vengras, laisvojo stiliaus akrobatika išgarsėjęs pasaulinių varžybų čempionas. Bet šventės akcentų bus tikrai ne vienas", – šyptelėjo V.Skučas.

Pasak jo, padangėje džiugins ne tik Lietuvos pilotai. Pasirodymus ore demonstruos svečiai iš Lenkijos ir Latvijos, kitų šalių.

"Kadangi aerodromas – istorinis, šventėje bus nemažai tarpukario niuansų. Istorinis Lietuvos aeroklubo angaras taps vienu iš šventės taškų", – pasakojo V.Skučas.

Galimybė paskraidyti

Šimtmetį švenčiančio aerodromo vadovas atkreipė dėmesį, kad šventė pirmą kartą vyks viso aerodromo teritorijoje.

"Skirtingus taškus, kur vyks specialios programos, bus galima pasiekti šventės metu važinėsiančiais viešaisiais autobusais. Šventės dalyviai, važiuodami autobusais, galės sužinoti, kur jie yra, išgirsti, kokia tos vietos istorija ir kas čia vyksta dabar. Autobusai važinės reguliariai, o jų keleiviai bus informuojami apie tai, kas ir kuriuo metu vyks kitose aerodromo vietose", – apie subtilybes pasakojo V.Skučas.

Anot jo, aviatorių pasirodymai bus orientuoti į dalyvius, susirinkusius pietinėje aerodromo dalyje, tačiau pilotų pasirodymus bus galima stebėti ir iš kitų aerodromo vietų.

Direktorius žada, kad pramoginė programa vyks ne tik padebesiuose. Scenoje šeštadienį rengiamas koncertas tęsis iki vidurnakčio. Muzikinė programa numatyta ir sekmadienį. Šventėje dalyvaus Karinės oro pajėgos – pristatys įvairią karinę techniką.

Jeigu šventės svečiai norės pažvelgti į Kauną iš oro, tai irgi galės padaryti. "Parėmę aviaklubus žmonės turės galimybę lėktuvais, skraidyklėmis, oro balionais pakilti į dangų. Tuo netgi  galima pasirūpinti iš anksto – užsisakyti skrydžius", – teigė V.Skučas. Pasak jo, šventės metų į dangų kils ir lėktuvai, ir sraigtasparniai, ir parasparniai, ir skraidyklės, ir oro balionai bei aitvarai.

Didžiuotis yra kuo

"Nemokamo alaus nedalysime ir nemokamai lėktuvais neskraidinsime, o visa pramoginė programa svečiams nieko nekainuos – švente galės džiaugtis visi", – žadėjo V.Skučas.

Tiesa, jis tikino, kad į šventę susirinkusiesiems nereikės gaišti eilėse prie tualetų ar norint nusipirkti gaiviųjų gėrimų. "Atsižvelgėme į atsiliepimus po ankstesnių švenčių. Pasistengsime, kad būtų užtektinai prekybinių taškų nusipirkti ką nors užkąsti ar atsigaivinti, kad būtų tualetų. Šventė turi būti šventė", – entuziastingai nusiteikęs aerodromo vadovas.

Jis ragina į aerodromo jubiliejų ateiti šeimomis, atsivesti kartu ir pačius mažiausius, nes vaikams irgi bus siūloma įvairių pramogų.

Kaip pastebėjo V.Skučas, švęsti ir didžiuotis aerodromu išties verta, nes S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas yra Nacionalinės reikšmės valstybės saugomas urbanistinis, inžinerinis, istorinis paminklas, įtrauktas į "Best Flying Destination in Europe" (liet. Europos įdomiausių atskristi aerodromų) sąrašą.

Abejonės dėl bazės statybos kainos

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktoriaus E.Raubicko atleidimas ne juokais užkliuvo Seimo nariui konservatoriui Rytui Kupčinskui, kuris palaikė itin artimus ryšius su buvusiu aerodromo vadovu.

Seimo narys, palaikomas grupės savo kolegų, Seimui pateikė siūlymą perimti aerodromą iš Kauno miesto savivaldybės ir perduoti jį Lietuvos kariuomenei. Savivaldybė valstybei priklausantį aerodromą valdo patikėjimo teise. R.Kupčinskas savo siūlymą argumentuoja tuo, kad naujoji miesto valdžia esą kėsinasi sunaikinti strategiškai svarbų istorinį aerodromą ir statyti čia gyvenamuosius namus.

"Kauno diena" rašė, kad krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tokį politiko pasiūlymą pavadino kerštu naujos kadencijos Kauno miesto valdžiai. Pasak ministro, kariuomenė, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad netikslinga S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą paversti kariniu. Ministro manymu, bus daug naudingiau, jeigu čia šeimininkaus civilinė aviacija, o kariuomenės orlaiviai turės galimybę pasinaudoti aerodromu reikalui esant, kaip ir iki šiol buvo.

Buvusios kadencijos Kauno vadovai buvo sutarę su tuomete krašto apsaugos ministre Rasa Juknevičiene iškelti Karinių oro pajėgų aviacijos bazės paieškos ir gelbėjimo postą iš Fredos į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Mainais už maždaug 30 ha teritoriją su statiniais savivaldybė įsipareigojo pastatyti naują bazę sraigtasparniams aerodrome. Statybų kaina per kelis metus išaugo iki 4 mln. eurų. Šį projektą meras V.Matijošaitis palygino su Vilniuje planuotu statyti Guggenheimo muziejumi.

Komentaras

Orinta Leiputė, Seimo narė

Tikiuosi, kad kai kurių Seimo narių stumdymasis ir noras paimti iš miesto S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą nesugadins artėjančios šimto metų jubiliejaus šventės. Kaune turėdami tokį objektą, visiškai neišnaudojame jo galimybių miesto patrauklumui didinti, turizmui plėtoti. Tai turėtų būti atvira ir visuomenės poreikiams pritaikyta vieta, kur ne tik galėtų atskristi lėktuvai, bet ir vykti aviacijos sporto ir kiti renginiai, būtų galima daugiau sužinoti apie Lietuvos aviacijos istoriją. Būtina sutvarkyti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo kilimo ir tūpimo taką, modernizuoti orlaivių stovėjimo aikšteles, ir tam yra numatyta lėšų (daugiau kaip 2 mln. eurų), kurias tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų. Nors jubiliejus jau čia pat, džiaugiuosi, kad tiek miesto, tiek aerodromo vadovai atrado lėšų ir surėmę pečius jau gerina sąlygas lakūnams, atnaujina infrastruktūrą: klojamas naujas asfaltas, ženklinami riedėjimo ir pakilimo takai, tvarkoma įvaža. Šimtmečio šventės metu turėsime kuo džiaugtis ir didžiuotis.