Draugystės sąlygos

Prieš metus lapkritį Vilniaus apygardos teismas G.J.Furmanavičių pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

G.J.Furmanavičius "Kauno dienai" atvirai pasakoja apie, švelniai tariant, keistus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) darbo metodus ir, panašu, kad pirmuoju smuiku čia griežia skandalingai pagarsėjęs tyrėjas Renaldas Martišius. Jo pavardė šį pavasarį buvo linksniuojama skandale su advokatu Giedriumi Danėliumi.

Pažintis su R.Martišiumi įvyko tą dieną, kai G.J.Furmanavičius buvo sulaikytas ir STT būstinėje laukė, kol atvažiuos advokatas.

"Atėjo toks vyras, pakvietė į jo kabinetą kavos išgerti, pakalbėti. Aš iš karto supratau, kad čia bus žaidimas "geras ir blogas policininkas". Pas jį kabinete sienos buvo nukabinėtos nuotraukomis, diplomais. Žodžiu, žvaigždė", – G.J.Furmanavičius sako perkandęs pareigūno taktiką.

R.Martišius netyrė jo bylos, tačiau šis pareigūnas surašinėjo įrašytų pokalbių stenogramas. STT surinkta tyrimo medžiaga didele dalimi remiasi pokalbių įrašais. G.J.Furmanavičius juos išsamiai aprašė skunde Apeliaciniam teismui, o pastarasis buvo patenkintas.

Mes ką norėsime, tą įdėsime į bylą. Mes visada taip darome. Čia nuo mūsų priklauso tavo likimas.

"Mes ką norėsime, tą įdėsime į bylą. Mes visada taip darome. Čia nuo mūsų priklauso tavo likimas. Vat, sako, jei tu apie ministrę Baltraitienę pasakysi tą ir tą, tavo likimas palengvės gerokai", – G.J.Furmanavičius prisiminė, kokią draugystės sąlygą pasiūlė STT tyrėjas R.Martišius.

"Paskui jis davė telefoną, kuriuo aš turėjau skųsti. Jis atvažiuodavo prabangiu automobiliu, kokį ne visi verslininkai turi. Gyvena puikiame name. Yra pykstančių ant jo ir daug apie jį žinančių. Šlykštus tipas. Jis man sako: "Visų tavo pokalbių įrašus turime. Kaip tu gerai sutari su sūnum. Mes girdėjome kokie geri tavo santykiai su drauge." Apie ką kalbėti? Tai koks lygis? Net kalbėti apie jį neverta", – G.J.Furmanavičiaus ir STT draugystė įgavo daugybę atspalvių dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų. Tarp jų – pokalbių, kurių frazių, surašytų stenogramose, neišgirdo proceso dalyviai įrodymų tyrimo metu pirmosios instancijos teisme. Taip pat išduotų sankcijų vienai nusikalstamai veikai, o taikytai visai kitai veikai.

G. Bartuškos nuotr.

Sukėlė abejonių

Trumpa 2016 m. nuskambėjusios istorijos fabula tokia, kad tuometiniam Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktoriaus patarėjui, buvusiam vidaus reikalų ministrui G.J.Furmanavičiui inkriminuota nusikalstama veika – prekyba poveikiu. Esą jis, kaip NŽT direktoriaus patarėjas, savo naudai tiesiogiai susitarė priimti 20 tūkst. eurų grynųjų pinigų iš Sigito Živolto, pažadėjęs paveikti NŽT valstybės tarnautojus.

Šio sandorio esmė – pritarti žemės sklypo, esančio Subačiaus gatvėje, Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui.

Pagal šią sutrumpintą fabulą, surinktus STT agentų duomenis, žvalgybinę informaciją – pokalbių garso įrašus – ir nuteisti G.J.Furmanavičius bei S.Živoltas.

"Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme mes nuolat ir nuosekliai prašėme surinkti visus duomenis, iš kurių būtų galima daryti išvadą. Iš STT gauti absoliučiai visas įrašytų pokalbių stenogramas – neiškarpytas, o tokias, kokios jos buvo įrašytos. Pirmosios instancijos teismas šio mūsų prašymo netenkino ir atmetė. To apeliaciniame skunde prašė abu kaltinamieji ir teismas grįžo į įrodymų tyrimą. Matyt, Apeliaciniam teismui pokalbių įrašų stenogramos tarp kaltinamųjų taip pat sukėlė abejonių. Kitaip tariant, galima manyti, kad aukštesnės instancijos teismui pritrūko pateiktų stenogramų konteksto", – situaciją patikslino G.J.Furmanavičiaus advokatas Stanislovas Liutkevičius.

Matyt, Apeliaciniam teismui pokalbių įrašų stenogramos tarp kaltinamųjų taip pat sukėlė abejonių.

Atsitiktinumų nebūna?

Apeliacinis teismas pirmą posėdį skandalingoje byloje paskyrė šių metų gruodį. Prisiminimais grįždamas į jo gyvenimą pakeitusią dieną, G.J.Furmanavičius primena, kad suimtas buvo naujo NŽT vadovo skyrimo išvakarėse, ir tai nėra atsitiktinumas. Tuo metu NŽT vadovavo Daiva Gineikaitė. Pasak G.J.Furmanavičiaus, viena kandidatė laimėjo konkursą, bet jos kandidatūra netiko, nes tėvai turėjo kažkokių ryšių su tuometine žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

"Matyt, nekilnojamojo turto magnatams netiko ši kandidatūra, nes jie tikrai darydavo įtaką skiriant vadovą į šį postą. Jei pastebėjote, prie D.Gineikaitės buvo daugybė skandalų su NŽT, mirgėdavo kone kas antra diena. Po jos išėjimo – ketverius metus tylu ramu. Kadangi aš stebėjau ir žinau procesus, kurie vyko iki to ir po to, tai daug metų apie NŽT nėra jokios kalbos", – pastebėjimais dalijasi buvęs ministras.

STT agentai atėjo į G.J.Furmanavičiaus kabinetą, antrankių nedėjo, elgėsi labai mandagiai ir pareiškė įtarimus baudžiamojoje byloje. Jo namuose buvo padarytos kratos ir jį nusivežė į STT būstinę. "Laikė visą dieną, priešingai, nei kai kas deklaruoja, nebuvau uždarytas nei vienai nakčiai, mane tą patį vakarą paleido. Grįžau namo pasirašęs dokumentus apie neišvykimą, dokumentų taip pat nepaėmė", – tokia G.J.Furmanavičiui buvo 2016 m. balandžio 6-oji.

Prasidėjusi G.J.Furmanavičiaus pažintis su STT dar tik skleidėsi. Prekyba poveikiu įtariamas buvęs vidaus reikalų ministras tyrėjams pateikė dokumentus, susijusius su jam inkriminuojamu nusikaltimu. Jau minėjome, kad tą dieną susipažino ir su jau minėtu STT pareigūnu R.Martišiumi.

Antra byla

Po mėnesio G.J.Furmanavičių pasiekė antra STT dovanėlė – nauji įtarimai kitoje byloje. Joje buvęs kaunietis G.J.Furmanavičius esą reikalauja kyšio iš kito gerai žinomo kauniečio Mindaugo Plūko.

Šioje byloje kalba sukasi apie žemės sklypą Maironio ir K.Donelaičio gatvių kampe, kuriame šiuo metu statomas viešbutis. Ir vėl prekyba poveikiu, ir vėl kyšis.

"Įsivaizduojate, mes kartu su M.Plūku 1999 m. kartu su "Žalgiriu" Eurolygos taurę ėmėme ir aš iš Plūko kyšio reikalavau. Marazmas", –  stebisi G.J.Furmanavičius.

Anot jo, M.Plūkas buvo atsidūręs labai nepavydėtinoje padėtyje – ėjo į pabaigą nuomos sutartis su NŽT dėl minimo sklypo Kaune, o vieni reideriai spaudė perimti tą sklypą.

"M.Plūkas klausė manęs, ką jam daryti, nes jis buvo visiškai įspeistas į kampą. Tada aš jį suvedžiau su NŽT teisininke, kuri jį konsultavo, kaip jam toje situacijoje elgtis. Už tai man buvo iškelta antra baudžiamoji byla", – savo įvykių versiją dėsto G.J.Furmanavičius

Tačiau antroji G.J.Furmanavičiui iškelta byla baigėsi nė neprasidėjusi. Bylą vedęs tyrėjas paaiškino G.J.Furmanavičiui, kad įrašytų pokalbių išklotinė buvo atiduota ekspertams.

"Tą išklotinę surašė garsusis STT agentas R.Martišius. Jis iš galvos surašė, ką norėjo. Man pateikė įtarimus, tada tą visą stenogramą ir įrašus atidavė ekspertams, kurie nerado sąlyčio tarp įraše užfiksuoto pokalbio ir teksto, kurį surašė R.Martišius, – buvęs ministras meta dar vieną akmenį į STT daržą. – Kai jie pamatė, ką aš turiu (pokalbius su Živoltu paaiškinančius dokumentus – red.past.) dėl pirmosios bylos, jie iš karto man pareiškė įtarimus dėl antrosios."

Vilmanto Raupelio nuotr.

Antgamtinės jėgos

Vilniaus apygardos teismą pasiekusioje byloje dėl sklypų Subačiaus gatvėje didelė dalis įrodymų taip pat buvo paremta pokalbių garso įrašais. "Jie buvo pateikti ne vientisi, o iškarpyti, sumontuoti", – teigia G.J.Furmanavičius.

Posėdžiuose garso įrašai, slapta užfiksuoti tarp G.J.Furmanavičiaus ir S.Živolto, buvo paskelbti. Dėl jų prastos kokybės, gynybos prašymu, pokalbių garso įrašai buvo ištirti Lietuvos teismo ekspertizės centre.

"Yra įrašyti penki ar šeši pokalbiai. Tačiau ekspertai nepatvirtino, kad jie daryti taip, kaip buvo sankcionuoti. Taip pat nenustatė vienalytiškumo, yra pertrūkių – kad ir 46 sek., tačiau pagal procesą taip negali būti, turi būti be pertrūkių. Taip pat turi būti daryti iš vieno šaltinio, o įrašas darytas ir sumontuotas iš trijų šaltinių. Žodžiu, yra daug procesinių pažeidimų. Ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko Apeliacinis teismas paskyrė pakartotinį įrodymų tyrimą", – dėsto G.J.Furmanavičius.

Jo advokatas S.Liutkevičius taip pat patvirtino, kad įrašai yra labai blogos kokybės ir dalies jų visai nesigirdi. "Atskirų frazių iš viso negali suprasti. Tačiau stenogramoje surašyti žodžiai, sakiniai. Tada kėlėme klausimą: "Kaip STT pareigūnai išgirdo tai, ko negirdi proceso dalyviai teismo salėje?" Tarkime, stenogramoje įrašyta "Subačiaus gatvė", nes tai tinka pagal tekstą, tačiau to nesigirdi", – kilusias abejones dėstė advokatas.

Ekspertai teismui pateikė iš naujo dešifruotus pokalbius. "Atsirado daug pilkų vietų, kuriose buvo pastabos, kad garsas nesigirdi arba yra visiškai neaiškus. Tačiau teismas nuosprendyje vis tiek rėmėsi STT stenograma. Jei teismas pats skyrė ekspertizę, turėjo vadovautis stenogramomis, kurias surašė ekspertai, o ne STT pareigūnų, kurie, naudodamiesi kažkokiomis antgamtinėmis galiomis, atkūrė negirdimą tekstą", – galimomis kliauzomis stebėjosi advokatas.

Patarė ir nusikalto?

G.J.Furmanavičius toliau dėlioja abejonių taškus STT jam surinktuose kaltinimuose dėl prekybos poveikiu. "Kas yra sakinys be konteksto?" – kelia klausimą jis. Proceso metu prokuroro paklausti, ar kalbėdavo apie kitus projektus, abu vyrai patikino, kad tikrai taip. Ir tai esą atsispindėtų, jei teismas išklausytų neiškarpytus pokalbių įrašus.

Panašu, kad G.J.Furmanavičius ir S.Živoltas turėjo apie ką pasikalbėti, nes juos siejo reikalai nuo 2004 m., kai buvo organizuojamas Pasaulio ralio čempionato etapas Lietuvoje. Be to, G.J.Furmanavičius yra sudaręs sutartį su S.Živolto bendrove. Pastaroji turi išreikalauti skolą iš G.J.Furmanavičiaus skolininko.

Vis dėlto, grįžtant prie kaltinime minimo sklypo Subačiaus gatvėje, tai taip pat buvusi kaltinamųjų pokalbių tema. G.J.Furmanavičius pasakoja, kad S.Živoltas teiravosi, kodėl NŽT neduoda leidimo sklypo Subačiaus gatvėje projektui, nes esą ir Vilniaus savivaldybė, ir NŽT Vilniaus skyrius davė leidimus.

"Aš ir patariau, jei ir vėl gaus neigiamą atsakymą, jiems bus labai sunku, nes savo tiesą galės įrodyti tik per teismus – tokia procedūra. Aš patariau atsiimti prašymą, dar kartą peržiūrėti kitose instancijose, ar viskas yra gerai, ir teikti iš naujo. Šis patarimas buvo įvertintas kaip nusikaltimas", – paaiškina G.J.Furmanavičius.

NŽT konkursas

Dar vieną akcentą G.J.Furmanavičius mini dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo. Teismo sankcija sumontuoti jo kabinete pasiklausymo aparatūrą ir sekti buvo išduota visai ne dėl sklypo Subačiaus gatvėje, o tuo metu, kai NŽT vykdė konkursą pirkti automobilius.

"Gintaras Jonas Furmanavičius, NŽT direktorės patarėjas, galimai kursto ir padeda piktnaudžiauti NŽT direktorei D.Gineikaitei, padeda jai kyšininkauti, taip pat prekiauja poveikiu NŽT planuojamo vykdyti viešojo pirkimo konkurso metu (...) konkurso metu G.J.Furmanavičiui kaip tarpininkui, galimai, bus sumokėtas kyšis, kuris vėliau, galimai tarpininkaujant G.J.Furmanavičiui, bus perduotas NŽT direktorei D.Gineikaitei", – rašoma prašyme skirti žvalgybines priemones.

Buvęs ministras tikina nusišalinęs nuo šio konkurso, tad jį sekti prašyta sankcija turėjo nueiti šuniui ant uodegos, tačiau šio prašymo pagrindu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo pratęsiami dar kelis kartus.

"Pagal dabartinę praktiką, jei sankcija išduota vienai nusikalstamai veikai tirti, ji negali būti perkelta į kitą. Kitas dalykas. Teismas neleido mano kabinete įmontuoti tam tikros įrangos, tačiau ji buvo sumontuota ir šia įranga gautais duomenimis remiamasi byloje. Labai daug visokių procesinių pažeidimų", – Apeliaciniam teismui skunde išdėstytus argumentus mini G.J.Furmanavičius.

A. Morozovo nuotr.

Dėlionė nuomone

G.J.Furmanavičius svarsto, kad dėlionių mėgėjai nesunkiai susigaudytų dėliodami pastarųjų metų garsiausius STT skandalus su teisėjais, advokatais.

"Kai Martišių užpuolė advokatai ir nunešė jo vadovams įrodymus, po savaitės STT pasakė: mes atlikome vidinį patikrinimą – Martišius nekaltas. Po savaitės, – pabrėžė buvęs ministras. – Mano byla vyksta penkti metai. Štai jums ir atsakymai."

Visuomenei susidaro nuomonė, kad teismai yra korumpuoti, o STT sąžiningai kovoja su korupcija.

G.J.Furmanavičiaus žiniomis, jo bylą pirmosios insancijos teisme nagrinėjęs teisėjas buvo juodajame STT sąraše, todėl toks teismo sprendimas visiškai nestebina. Tačiau buvęs ministras stebisi, kad atėjo laikai, kai STT "užlipo ir ant teismų, ir ant advokatų" ir dabar patys teisėjai pamatė, kokiais metodais dirba ši tarnyba.

"Kaip STT žaidžia visuomenės nuomone? Kad ir su mano byla apie nieką. Aš nebijau taip sakyti. Tegul mane nuteisia, mes eisime iki Europos Žmogaus Teisių Teismo. Mane nuteisė ir jei mane antros instancijos teismas išteisintų, sakytų – va, STT dirbo trejus metus, o korumpuoti teisėjai jį paleido. Taip bus sakoma ir taip sakoma visose bylose. Visuomenei susidaro nuomonė, kad teismai yra korumpuoti, o STT sąžiningai kovoja su korupcija", – G.J.Furmanavičius neslepia, kad niekam neatsiskaitanti STT jam primena Baltarusijoje siautėjančią teisėsaugą.

STT nekomentuoja

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nekomentavo pastebėjimų apie pareigūno Renaldo Martišiaus darytas pokalbių įrašų stenogramas ir nurodė, kad STT nekomentuoja vykstančių teisminių procesų, jų dalyvių pasisakymų ir nuomonių.

"Atiduodant bylas teisminiam nagrinėjimui, prie jų pridedami visi tyrimui galintys turėti reikšmės duomenys ir tik teismas vertina, ar tie duomenys gali būti pripažinti įrodymais", – teigė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.