Padėti stabdyti pragaištingą klimato kaitą galime kiekvienas. Tam nebūtina turėti milijonų ar aukoti savo gyvenimo patogumų. Kalbinti kauniečiai savo asmeniniu pavyzdžiu įrodė, kad aplinką tausojantys kasdienio gyvenimo pokyčiai naudingi ne tik gamtai, bet ir jiems patiems.

Vadovavo naktiniam klubui

27-erių Darius Ražauskas dar prieš trejus metus buvo naktinio klubo direktorius. Tačiau metė darbą, pardavė automobilį, įsigijo žemės ir apsigyveno palapinėje. Tiesa, šių pokyčių jis ėmėsi ne gelbėdamas planetą, o – visų pirma – save.
"Nemanau, kad esu kuo nors ypatingas. Esu minties, kad ekologija bus nieko verta, jeigu žmogaus viduje bus šiukšlynas, šalininkas, tad pradėjau nuo savęs. Reikia susimąstyti, kaip gyveni, kaip elgiesi", – kalbėjo D.Ražauskas.

Niekam ne paslaptis, kad dėl didėjančio vartojimo kulto, didėjančių pramonės įmonių apimčių mažėja vandens ištekliai, gausėja išmetamų teršalų kiekiai. Bet ar vienas žmogus gali ką nors pakeisti?

"Visa žmonijos istorija susideda iš pavienių asmenybių. Pavyzdžiui, istorija pasikeitė, kai vienas žmogus pasakė: aš tikiu, aš turiu svajonę ir ja gyveno. Ir taip gyveno ne todėl, kad jį kažkas vertė, ne dėl pinigų, šlovės ar garbės, o todėl, kad jam taip norėjosi, kad tai ėjo iš širdies. Taip po truputį ima keistis ir visa aplinka", – žmogaus teisių judėjimo dievuko Martino Lutherio Kingo pavyzdžiu savo mintis iliustravo pašnekovas.

Reikia rasti kuo pakeisti

D.Ražauskas vardijo argumentus, kodėl vienas paprasčiausių būdų pristabdyti globalinį atšilimą yra tapti vegetaru. "Tai skamba neįtikimai, tačiau galvijams auginti naudojami milžiniški energetikos ir vandens ištekliai. Nepalyginamai daugiau nei vegetariškam maistui ruošti", – sakė jaunas vyras. Vegetaru jis tapo vadovaudamas naktiniam klubui.

Anksčiau jis mėgdavo kimšti kebabus, neapsieidavo be kokakolos. Kartais jis ir dabar pavaikšto "senais takais". "Bevertį maistą vartoju retai, tik dėl įdomumo – kad atsiminčiau jo skonį. Kuo ilgiau gyvenu gamtoje, tuo labiau didėja noras valgyti tik savo užsiaugintus produktus", – kalbėjo D.Ražauskas.

Vis dėlto jis kitiems nesiūlo iškart tapti vegetarais. "Kartais manęs klausia: kaip tapti vegetaru? Pokyčiai turi įvykti natūraliai, po truputį. Iš pradžių suvoki, kad galbūt tai valgyti, taip elgtis nenaudinga, – apsisprendimo svarbą pabrėžė D.Ražauskas ir pridūrė, kad negalima atsisakyti tam tikro maisto, jei nerandi kuo jį pakeisti: – Pavyzdžiui, žaliavalgiu buvau tapęs, kai draugai kartą pavaišino žaliavalgišku tortu. Jis buvo skanus, neapsunko skrandis. Bet metus bandžiau, kiek šis mitybos principas man yra tinkamas."

Vadina juodu etapu

"Naktinis gyvenimas ir darbas klube mane ir psichologiškai, ir fiziškai išsunkė. Tai buvo juodas etapas mano gyvenime. Prastėjo sveikata, dariausi vis nervingesnis, greičiau pavargdavau", – prisiminė D.Ražauskas.

Būtent todėl jis nusprendė viską mesti ir bent trumpam pagyventi ramiai, tyliai. Gamta jį traukė nuo mažumės, todėl Lazdijų rajone įsigijo žemės. "Pasistačiau palapinę, joje baigiau rašyti magistro darbą, pradėjau domėtis gamtine žemdirbyste: kaip be trąšų ir kuo mažiau ariant auginti daržoves ir vaisius", – dėstė vyras.

Susidomėjęs natūraliomis statybomis jis keliems kaimynams padėjo pasistatyti šiaudinius namelius, vienam – susiręsti požeminę pirtelę. Pirmas naujakurio derlius buvo negausus, bet jis buvo savas, natūralus. Daržininkauti mokėsi iš YouTube. Netrūko ir klaidų: kai ką ne laiku pasėjo, užmiršo reikiamu metu uždėti šiaudų ir derlius užžėlė žole.

Pavyzdžiui, pomidorai kapituliavo. D.Ražauskas spėjo, kad jiems netiko laukinė pieva ir nepriežiūra. "Vis dėlto daržas man labiau eksperimentas, o ne gyvenimo prasmė ir galimybė išgyventi. Kapstymasis žemėje man neteikia didelės ekstazės. Norėjau tik tai išbandyti", – aiškino daržininkas.

Savo sodyboje praleidęs dvejus metus jis pajuto akivaizdžius savijautos skirtumus. Ėmė važinėti po visą Lietuvą ir rengti seminarus bei mokymus apie laimę. "Atsigavęs nusprendžiau, kad neužtenka tik pačiam būti laimingam, norisi kažką duoti ir kitiems", – sakė D.Ražauskas.

Be automobilio patogiau

Jaunas vyras pasakojo, kad vasaromis gyvendamas palapinėje jokių patogumų nepasigenda. "Dar būdamas naktinio klubo direktoriumi buvau vegetaras, nevartojau alkoholio, nors pats juo prekiavau. Vienu žodžiu, žinojau, kur einu", – kalbėjo D.Ražauskas.

Norėdamas išsiskalbti drabužius jis beldžiasi pas kaimynus, draugus. Ten prireikus randa ir internetą. Parduotuvėje perka būtiniausius dalykus: degtukus, aliejų. Žiemai kaime išsinuomoja trobelę ar glaudžiasi pas draugus.

Vyras svarstė, kad jam apskritai mažai ko reikia, bet kaip tik dėl to jis jaučiasi savo vėžėse: laisvė gyventi prie nieko neprisirišus, neturint nei automobilio, nei namo – puikus dalykas!

Apie namą vyras sakė galvos tik sukūręs šeimą, o apie automobilį net negalvoja, nors skaitydamas paskaitas keliauja po visą šalį. "Pasisakau už švarą ir ekologiją, mėgstu bendrauti su žmonėmis, todėl važinėju autobusais. Laiką, kurį sugaiščiau vairuodamas, išnaudoju skaitydamas laiškus, į juos atsakydamas, rengiuosi paskaitoms", – pasakojo pašnekovas.

Taupo iš meilės

64-erių kaunietis Gediminas Bukanas save ir aplinkinius bando gelbėti daugiau kaip 20 metų būdamas prastu pirkėju ir vartotoju. Jo poreikiai, panašiai kaip ir D.Ražausko, apsiriboja tik pačiais būtiniausiais dalykais.
"Žmonių norai dideli. Imame viską be saiko, gamtai pamiršdami net padėkoti", – kalbėjo G.Bukanas, Kauno vedų kultūros centro vadovas. Jis mano, kad išmintingas žmogus galvoja visos planetos, o dar išmintingesnis – visos visatos mastais.
"Padėdamas sau padedi visatai", – nedaugžodžiavo kaunietis, anksčiau 12 metų dirbęs alaus ir bealkoholinių gėrimų technologu. Pradėjus išsamiau klausinėti apie jo paties kasdienybę, įpročius, G.Bukanas pabrėžė, kad stengiasi ne kuo daugiau dalykų atsisakyti, o paprasčiausiai atsirinkti, ko tikrai reikia ir kaip gyvendamas jaučiasi geriau.

"Ir žiemą, ir vasarą prausiuosi šaltu vandeniu. Nemirkstu jame, tik apsipilu. Ir nusiprausiu, ir energijos daugiau nei prausdamasis karštu vandeniu gaunu, ir dar sutaupau. Vis dėlto tokios procedūros patartinos tik vyrams", – kalbėjo G.Bukanas.

Su saule keldamasis ir ilgai nevakarodamas žmogus, anot pašnekovo, ne tik gauna energijos bei geros nuotaikos visai dienai, bet ir taupo elektrą.

Kaip taupyti, jei nemažai žmonių ir taip sunkiai verčiasi? "Ateinu į parduotuvę ir matau: senas, iš pensijos vos galintis pragyventi žmogus parduotuvėje vis tiek perka loterijos bilietų, cigarečių, kitokių niekų, kurie greitai atsiduria šiukšlių dėžėje. Tai juk tikras pinigų, laiko ir sveikatos švaistymas!" – stebėjosi vyras.

Karvių prieglauda

Asmeniniai G.Bukano poreikiai kuklūs, bet jo rūpesčio aplinkiniais, ir ne tik žmonėmis, tokiu niekaip nepavadinsi. Vyras atsakingas už dvi vegetariškas kavines, iš kurių gaunamų lėšų finansuojamas labdaros ir paramos fondas vargstantiesiems bei keturiose miesto valgyklose nemokamai vaišinami visi norintys.

Negana to, neseniai jis Kaišiadorių rajone, Paltininkų kaime, įkūrė karvių globos namus. Kai juose lankėmės, keturi augintiniai – dvi karvės ir du jaučiai – tingiai gulėjo pievoje, o viena telyčaitė nuo saulės slėpėsi žaginyje.
Galvijus prižiūri Vedų centro savanoriai. Jie taip pat rūpinasi ir sodyba, dirba žemę, augina daržoves.

G.Bukanas jau priprato prie klausimo, kodėl globos namai skirti būtent karvėms. "O kodėl žmonės globoja katytes, šuniukus? Deja, karvės, kai jau tampa nebenaudingos, paleidžiamos į mirties konvejerį. Man tai atrodo neteisybė. Anot vedų, karvė yra pirmoji iš septynių Motinų. Ji maitina visą pasaulį, viską atiduoda, o žmogus ją už tai suvalgo", – aiškino G.Bukanas.

Atiduoti nebereikalingą bet kokio amžiaus karvę ar jautį gali bet kas. Tačiau kol kas sodyboje įmanoma pasirūpinti tik 8 gyvuliais.

Bandė atvesti į protą

Jau du dešimtmečius G.Bukanas yra vegetaras, nerūko, nevartoja alkoholio. Anksčiau visko būdavo, pavyzdžiui, labai mėgdavo kaip tikras lietuvis prisikirsti cepelinų.

Atsisakęs mėsos vyras pasakojo pajutęs energijos antplūdį, pralinksmėjo. "Tai galima paaiškinti ir moksliškai. Kai valgome sunkų maistą, jam suvirškinti reikia daug energijos. Todėl mažai energijos lieka kitiems darbams. Žmogus būna tingus, mieguistas", – asmenine patirtimi dalijosi kaunietis.

Nuo ko jis pradėjo pokyčius? "Esu tokio būdo, kad iškart imu jautį už ragų. Mėsos atsisakiau iš karto. Apie pusmetį jutau alkį – pora valandų praeina ir vėl norisi valgyti. Tada vėl ko nors lengvo užkrimsdavau. Paskui organizmas persiorientavo", – prisiminė G.Bukanas.