Kaune nukeltas dar vienas sovietinis akcentas

Mažiau sovietinio paveldo

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės iniciatyva iš K.Barškausko gatvės esančio gynybinio reduto iškeltas keturių komunarų sušaudymo vietą žymintis akmuo.

Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui pateikus rekomendacijas, kaip elgtis su sovietiniais paminklais ir skulptūromis, savivaldybės ėmėsi švarinimosi akcijos – iš įvairių erdvių iškeliami šių dienų ideologijos neatitinkantys akcentai.

„Radome informaciją, kad ši vieta čia buvo įrengta 1967-ais metais, tai tikėtina, kad apie tą laiką pastatytas ir akmuo“, – nuo kada K.Baršausko gatvėje galėjo stovėti sovietinis akcentas, komentavo Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jis pridūrė, kad Kaunas, galima sakyti, išsivalė nuo sovietinių reliktų. Keliose miesto vietose liko tik smulkūs sovietiniai potėpiai.

Keturių komunarų akmens išmontavimo darbais rūpinosi „Kauno švara“. Jis laikinai bus saugomas jos aikštelėje, o vėliau galbūt perduotas Grūto parkui.

„Kol kas akmuo keliaus į „Kauno švaros“ sandėliavimo vietas. Po to žiūrėsime, gal Grūto parkas pareikš norą jį įsigyti ar pasiskolinti. Paprastai visus eksponatus, kuriuos perima Grūto parkas, reikia šiek tiek paremontuoti, nes demontavimo metu dažnai pažeidžiami pagrindai, kartais matomi ir laiko ženklai, tad ir šiuo atveju reikėtų jį kiek pataisyti“, – kalbėjo S.Rimas.

K.Baršausko gatvėje buvęs sovietinis paveldo dvelksmas nebuvo ypač lankomas, nes vieta gan nuošali. Visgi, prieš keletą metų aptvarkius teritoriją ir atvėrus gynybinį redutą lankytojams, keturiems komunarams skirtas paminklas tapo tarsi vietos piktžaizde.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ant šio komunarų atminties akmens buvo užrašas: „Šioje vietoje 1926. XII fašistų buvo nužudyti įžymūs Lietuvos komunistų partijos veikėjai Karolis Požėla, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys, Rapolas Čarnas“. Užrašas jau buvo aptrupėję, sunkiai įskaitomas.

Neliko ir „Kario“

Primename, kad balandžio pabaigoje iš Aukštųjų Šančių kairų kapinių buvo iškeltas K.Bogdano kurtas sovietinis „Kario“ paminklas. To paties autoriaus kurta skulptūra „Motina tėvynė“ kapinėse liks, nes nuspręsta, kad gedinti motina – universalus simbolis ir neturi jokių sovietinių prieskonių.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Įvertinus istorinį kontekstą, galimas sąsajas su Rusija, okupaciniu režimu ar tarybine ideologija, balandžio pabaigoje Aukštųjų Šančių kapinėse nukelta K. Bogdano „Kario“ skulptūra. Sovietinį reliktą nukėlusi bendrovė „Kauno kranai“ skulptūrą pristatė į „Kauno švaros“ teritoriją. Čia ji bus laikinai saugoma, kol paaiškės galutinis kelionės taškas.

„Manome, kad „Karys“ ateityje galėtų papildyti „Grūto parko“ ekspoziciją. Jei parko šeimininkai kreipsis į Kauno miesto savivaldybę, toks prašymas tikrai bus svarstomas“, – tada kalbėjo S.Rimas.

Šančiuose neliko paminklo „Karys“

2016 m. Aukštųjų Šančių karių kapinės tapo kultūros paveldo objektu, tačiau joje esančioms „Kario“ ir „Motinos tėvynės“ skulptūroms paveldosauginis statusas nesuteiktas – kaip vertingoji savybė įteisintos tik paminklų vietos kapinių plane. Taip apsidrausta nuo galimų mėginimų čia statyti naujus ar perdarinėti esamus paminklus, kaitalioti jų užrašus.

Vertina istorinius šaltinius

Kauno miesto savivaldybė skelbia, kad istorikai taip pat peržiūri ir kritiškai vertina tekstus bei simbolius ant sovietinių karo belaisvių palaidojimo vietas ženklinančių stelų.

Tokių Kaune likę vos trys: Aleksote, Europos prospekte – lenta, primenanti apie nacistinės Vokietijos stovyklos Sovietų Sąjungos karo belaisvių palaidojimo vietą. Taip pat paminklinis akmuo, žymintis karo belaisvių palaidojimo vietą šalia VI forto teritorijos ir Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Nuo istorikų išvadų priklausys ir šio sovietinio paveldo likimas. Svarstoma demontuoti stelas, nutrinti užrašus ar patikslinti tekstą, kad jis nekeltų interpretacijų.

Šiame straipsnyje:

sovietinis palikimas