Subūrė kolektyvą
Iš Lietuvos į Ukrainą keliauja ne tik maisto produktai, drabužiai, medikamentai ir asmens higienos priemonės. Lietuvaičiai į karo niokojamą šalį siunčia amuniciją, šalmus, neperšaunamas liemenes ir šimtus metrų kamufliažinio tinklo, skirto ukrainiečių karinei technikai maskuoti. Išgirdusi prašymą prisidėti prie iniciatyvos, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro bendruomenė praėjusios savaitės viduryje savo aktų salėje įrengė dirbtuves, iš pirmo žvilgsnio labai panašias į kūrybines. Tiesa, iš medžiagos skiaučių ant grindų buvo dėliojami ne gėlių motyvai ar žmonių portretai, o maskuojantys raštai.
„Tinklą gavome praėjusį trečiadienį. Galvojome, iki šeštadienio susitvarkysime“, – Kauno statybos ir paslaugų mokymo centro Reabilitacinio profesinio rengimo skyriaus profesijos mokytoja metodininkė, tautodailininkė ir Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės šaulė Rita Kybartienė pasakojo, kad po pirmųjų valandų, per kurias pavyko įveikti nedidelį plotą tinklo, iliuzija, darbą baigti iki savaitgalio, dingo.
Kvietimu pasidalijus virtualioje erdvėje, entuziastų gretos pasipildė akimirksniu. Kamufliažinį tinklą pynė centro auklėtiniai, būrys mokytojų, pradedant kūno kultūros, baigiant – ekonomikos, Viktoro Kuprevičiaus progimnazijos jaunieji šauliai su tėvais ir visai atsitiktiniai žmonės.
Vieni jų centro aktų salėje praleido kelias valandas, kiti duris varstė kelias dienas iš eilės.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Svarbi medžiaga
Susuktas į ritinį, pirmadienio rytą tinklas skaičiavo paskutinius neužpildytus metrus.
„Nors esu prie meno, neįsivaizdavau, kaip viskas turėtų vykti. Nei vienas mūsų neįsivaizdavome. Tada pasitarėme su žvalgais, nes esu šaulė. Jie papasakojo, kaip ir ką daryti“, – išskleidusi jau užbaigto tinklo dalį, R. Kybartienė kvietė dirstelėti iš arčiau.
Maskuojamojo „kilimo“ gamybai buvo naudojami žemės – rudi, pilki, žali atspalviai. Vietomis įsiterpė bordo medžiagos gabalėliai. Nors didžiąją dali audinių dovanojo tekstilės įmonė „Liningas“, savo spintas patuštino ir patys entuziastai, kilniam tikslui aukoję šilkines savo ar savo mamų sukneles. Taip tinkle įsipynė ir smulkių gėlių motyvai.
„Tinklo gamybai reikalinga greitai džiūstanti medžiaga, nes perkelis, medvinė sudrėkusi tampa sunki. Labiausiai tinka šilkas, viskozė. Vėjas papučia ir jos jau sausos“, – anot R. Kybartienės, tinklo gamyboje svarbi ne tik medžiaga, bet ir pats raštas. – Jis neturi būti pernelyg tvarkingas, t. y. vienos spalvos juostelė neturi būti per ilga.“
Mokytoja džiaugėsi, kad visi entuziastai jos pastabas išgirdo, o tinklas, kuris jau trečiadienį iškeliaus į Ukrainą, pavyko puikiai. Nuotraukoje išvydę darbo eigą ir būsimą rezultatą, žvalgai tikino, kad jis idealiai tiks karinės technikos maskavimui miestuose. Vientisas, 20 m ilgio ir 5 m pločio tinklas Ukrainoje bus karpomas skirtingo dydžio gabalais.
„Ten vietoje žmonės geriau žino, kiek ir kokio dydžio reiks. Galbūt tinklu dengs tanką, o gal kokį didesnį objektą“, – šaulė džiaugėsi bendruomenės indėliu.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Dviguba nauda
Darbas prie maskuojamojo „kilimo“ pynimo buvo naudingas ir centro auklėtiniams. Kaišiodami skirtingų spalvų medžiagos juosteles, jie išklausė ir pilietiškumo, ir meninės raiškos pamokas. Kai kuriems kruopštus rankų darbas atstojo kūno kultūros užsiėmimą.
Sekame įvykius Ukrainoje, domimės ir džiaugiamės, kad galime prisidėti.
„Dirbame su specialaus poreikio mokiniais. Kartais jie ignoruoja pamokas, maištauja, nuotaika ne ta, o čia ateina ir sėdi nuo ryto iki vakaro“, – R. Kybartienė dirstelėjo į ratu sukritusius centro auklėtinius.
Antai, Dmitrijus prie tinklo pynimo praleido ne vieną dieną. Technika labiau nei rankdarbiais besidomintis jaunuolis neslėpė, nustebinęs pats save.
„Galvojau, kad man tikrai pritrūks kantrybės, bet pasirodo, klydau“, – nepakeldamas akių nuo tinklo kalbėjo centro auklėtinis. Vos už kelių žingsnių nuo jo įsitaisiusios bičiulės Marija su Greta prisipažino taip pat nemėgstančios nei megzti, nei siuvinėti. Visgi, šis darbas labai patiko, todėl dėl jo merginos paaukojo net savo savaitgalį.
„Sekame įvykius Ukrainoje, domimės ir džiaugiamės, kad galime prisidėti“, – kalbėjo centro auklėtinės.
