Žiemą darbo padaugėja ne tik gydytojams traumatologams, bet ir draudikams. Pas juos pasirašyti sutarčių plūsta atostogauti kalnuose susiruošę gyventojai, o kai kurie grįžę kreipiasi dėl išmokų už patirtas traumas.

Išmokos prireikia kas 50-am

Į kalnus užsienyje susiruošę slidininkai ir snieglentininkai vis labiau supranta, kokią riziką kelia ši pramoga. Žiemos sporto mėgėjų sąmoningumas draudikus verčia ploti rankomis – prieš išvykas gyventojai traukia pas juos pasirašyti kelionių draudimo sutarčių.

Kelionės draudimo kaina slidininkams ar snieglentininkams yra didesnė negu poilsio paplūdimyje mėgėjams, tačiau išmokų dėl patirtų traumų prireikia ne kiekvienam. Tiesa, jeigu žmogus susižaloja, jis džiaugiasi nepagailėjęs vienos kitos šimtinės kelionės draudimui. Nes neapsidraudus ir patyrus traumą, skolos užsienio medikams už suteiktą pagalbą gali siekti dešimtis tūkstančių litų.

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, traumą slidinėdamas kalnuose patiria kas 50-as apdraustasis.

„Šiemet jau du sužeistieji, kuriems lūžo kojų kaulai, po pirminės pagalbos buvo pargabenti į tėvynę. Tokiais atvejais žalos nukentėjusiesiems išauga iki keliasdešimties tūkstančių litų“, – teigė bendrovės „Lietuvos draudimas“ Asmens žalų skyriaus vadovas Jonas Stasinas.

Šiais metais per sausį iš viso įmonė gavo 10 pranešimų apie klientų slidinėjant patirtas traumas. Pernai sausį jų gauta trečdaliu mažiau.

„Negalutiniais duomenimis, dėl šių traumų “Lietuvos draudimas„ atlygins klientams nuostolių už 34 tūkst. litų. Taigi vidutinė žala, kuri patiriama kalnuose slidinėjant, išlieka nepakitusi – 3500 litų“, – skaičiavo J.Stasinas.

Pikas – ir kovo mėnesį

Slidininkų ir snieglentininkų traumų pikas – nuo sausio iki kovo. Dažniausiai jie patiria kaulų lūžių, plyšta sąnarių raiščiai arba jie patempiami, pasitaiko dantų traumų, peties skilimų.

„Traumų patiria tiek vyrai, tiek moterys. Remiantis pernai metų statistika, vyrams gydymo prireikė šiek tiek dažniau – 55 proc. visų atvejų. Statistikos, kas nukenčia dažniau – slidininkai ar snieglentininkai, nefiksuojame, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad dažniau ir sunkesnės traumos ištinka snieglentininkus. Taip yra dėl šių rūšių sporto specifikos“, – sakė J.Stasinas.

Bendrovė „ERGO Insurance“ sausį apdraudė 670 į kalnus išvykusių savo klientų, o iš jų gavo 21 pranešimą apie patirtas traumas. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį buvo apdrausta 2 proc. mažiau keliautojų, o pranešimų apie traumas gauta 16.

Šios įmonės Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pastebėjo, kad kalnuose gyventojai patiria ne tik traumų, bet ir nudegimų.

„Kasmet gauname pranešimų ir apie nudegimus. Atrodo, žiemą saulės spinduliai nekenksmingi, tačiau iš tikrųjų kalnuose nuo sniego atsispindėdama saulė odai žalos sukelia daugiau nei vasarą pajūryje. Slidinėti išvykstančių klientų patiriama žala paprastai būna 10–20 proc. didesnė, nei šiltuose kraštuose apsinuodijusių arba kitomis ligomis susirgusių klientų patiriama žala“, – kalbėjo A.Pilčicas.

Praėjusiais metais didžiausia įmonės „ERGO Insurance“ išmokėta suma siekė daugiau kaip 15 tūkst. litų. Slidininkas nelaimę patyrė Italijoje, jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, veido kaulų, šonkaulių lūžiai. Nukentėjusysis buvo transportuotas iš Italijos į Klaipėdos ligoninę.

Išmokų suma paaugo

Bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo duomenimis, palyginti 2009-uosius ir praėjusius metus, vidutinė išmoka slidinėjimo kelionėje traumą patyrusiam asmeniui išaugo 71 proc.

Didžiausios medicininės išlaidos patiriamos Italijos ir Austrijos slidinėjimo kurortuose. Pavyzdžiui, susilaužius ranką Austrijoje, medicininės išlaidos gali siekti 14,4 tūkst. litų, peties trauma Italijoje gali atsieiti 11,5 tūkst. litų, o raktikaulio lūžis – 17,6 tūkst. litų.

„Slidinėjimo sezonas jau gerokai įpusėjo, Lietuvos slidininkai mielai renkasi Italijos, Prancūzijos, Slovakijos ar Austrijos slidinėjimo kurortus. Tačiau net ir ne itin didelė trauma šiose valstybėse gali kainuoti ne vieną tūkstantį litų. Jei susižeidusį keliautoją reikia gabenti iki artimiausios gydymo įstaigos sraigtasparniu, vien transporto išlaidos prasideda nuo 2900 litų ir gali išaugti iki 12 760 litų. Neturint kelionės draudimo, visas išlaidas turėtų padengti pats keliautojas“, – teigė bendrovės „Seesam Insurance AS“ asmens draudimų grupės plėtros vadovė Natalija Misėkienė.

Slidinėja nepasiruošę

Finansinių sunkumų po atostogų gali turėti tie, kurie nepasirūpina draudimu. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kad kelionė praeitų sklandžiai, vien draudimo poliso nepakanka – pravartu aktyvioms atostogoms pasiruošti ir fiziškai. Tačiau dauguma keliautojų tai pamiršta.

Draudimo bendrovės „If“ atliktas slidinėti mėgstančių žmonių nuomonės tyrimas parodė, kad 64 proc. lietuvių į tokias keliones vyksta fiziškai nepasiruošę, penktadalis slidinėjančių pavojingai griūva po kelis kartus per dieną ir tik pusė šios pramogos mėgėjų slidinėdami dėvi šalmus ar naudoja kitas apsaugos priemones.

„Esu tikra, kad didelės dalies traumų būtų galima išvengti, jei prieš vykstant slidinėti būtų paisoma rekomendacijų stiprinti raumenis sporto klube, o slidinėjant būtų dėvimos apsaugos priemonės“, – mano bendrovės „If“ vyriausioji asmens žalų ekspertė Alytė Balkuvienė.

Ekspertės teigimu, apklausa rodo ir daugiau nerimą keliančių tendencijų. Net 80 proc. vykstančių slidinėti per atostogas pavojingai griūva bent vieną du kartus, o beveik ketvirtadalis respondentų pripažino, kad nevengia slidinėti išgėrę. Pasak draudikų, būtent alkoholio vartojimas slidinėjant yra vienas didžiausią pavojų susižeisti keliančių veiksnių.

62 proc. laisvalaikiu slidinėti mėgstančių žmonių vyksta į užsienio slidinėjimo kurortus. Dažniausiai slidinėjama Italijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, rečiau Ukrainos ir Gruzijos slidinėjimo vietovėse.