Susigundę medicinos paslaugų kokybe ir patraukliomis kainomis, užsieniečiai vis dažniau atvyksta į Lietuvą kaip sveikatos turistai. Vis dėlto tikrojo sveikatos turizmo proveržio esą reikėtų laukti tik ateityje.

Pirmosios užuomazgos

2011 m. šalyje buvo paskelbti sveikatos turizmo metais, o šiemet kovą įsteigta ir Lietuvos medicinos turizmo asociacija „Medicinos Lietuva“. Vis dėlto dalis medicinos paslaugas teikiančių medicinos centrų teigia, kad į šalį gydytis atvykstančių užsieniečių sulaukdavo ir anksčiau.

Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ generalinio direktoriaus pavaduotojas pardavimui ir rinkodarai Andrius Jonutis pasakojo, kad pirmosios medicinos turizmo užuomazgos pastebėtos prieš porą metų. Paradoksalu, tačiau Lietuvai vystyti šią sritį padėjo nelaimė Rusijoje.

„Prieš porą metų Rusijoje siautė didžiuliai gaisrai. Daugeliui pacientų iš šios šalies tai suteikė progą vėl atrasti Lietuvą. Bėgdami nuo susidariusio smogo, liepos ir rugpjūčio mėnesiais čia atvažiavę rusai tyrėsi, gydėsi, paskui vyko į Druskininkus ar Palangą. Gavę puikias paslaugas ir grįžę į savo šalį, jie dalijosi įspūdžiais su kitais, o tai – geriausia reklama. Daug klientų paskui atvažiavo jau su rekomendacijomis, ir tokių pacientų vis daugėja“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, „Kardiolita“ jau turi didžiulį užsienio pacientų srautą – užsienio turistai sudaro 30 proc. visų įstaigos pacientų. Nuo 2008 m. srautas kiekvienais metais auga apie 15–20 proc.

Proveržio dar nėra

Medicinos centro Aušros medicinos centro generalinis direktorius Saulius Kmitas pasakojo, kad medicinos turizmas kaip papildoma įstaigos veiklos kryptis susiformavo prieš porą metų. Tačiau ši turizmo šaka, anot jo, dar nauja, todėl kol kas turistų sulaukiama nedaug.

Bendrovės „Northway“ medicinos centrų rinkodaros vadybininkė Vaiva Jakelytė sakė, kad užsieniečius medicinos centras priima nuo pat atidarymo dienos 2004 m. Todėl esą galima sakyti, kad sveikatos turizmo paslauga bendrovėje gyvuoja nuo pat pradžių. Nors pašnekovė teigė pastebėjusi, kad medicinos turistų srautai šiek tiek didėja, didelis klientų proveržis kol kas nepastebimas.

Anot pašnekovės, sveikatos turistai į Lietuvą atvyksta dėl konkrečių medicininių tikslų – tai nėra užsienio gyventojai, kurie lankydamiesi šalyje kreipiasi dėl nenumatytų sveikatos problemų: „Aišku, būna dvejopai – kartais užsieniečiai atvyksta ir ilsėtis, ir pataisyti sveikatos. Tačiau pagrindinė vizito priežastis vis vien išlieka gydimas.“

Jos teigimu, pagrindinis skirtumas tarp sveikatos turisto ir paprasto į medicinos centrą besikreipiančio užsieniečio yra tai, kad įstaiga iš anksto žino, kada klientas atvyks ir dėl kokios problemos. Juolab kad medicinos specialistai turi pasiruošti – perskaityti žmogaus ligos istoriją, suderinti konsultacijas. V.Jakelytė pasakojo, kad sveikatos turistą medicinos centras pradeda globoti vos išlipus iš lėktuvo. Tačiau ji patikino, kad tuo lygiai taip pat gerai užsiima ir specializuotos įmonės.

„Turistas yra mūsų svečias, ir jis visą laiką globojamas. Jeigu nori, jis gali gauti visą paslaugų paketą – jam taip pat organizuojamos įvairios ekskursijos į Trakus, Druskininkus ir pan.“, – pasakojo V.Jakelytė.

Gydytis svetur – prestižas

V.Jakelytė pasakojo, kad medicinos turistų dažniausiai atvyksta iš Rusijos, Baltarusijos, Skandinavijos šalių, Anglijos. O jų pasirinkimą gydytis Lietuvoje esą lemia patrauklus kainos ir paslaugų kokybės santykis.

„Tarkime, Rusijoje medicinos paslaugos kainuoja gerokai brangiau, be to, ten didesnės eilės. O mūsų mažoje šalyje paslaugų prieinamumas geresnis. Baltarusijoje, kiek teko pastebėti, žmonės nelabai pasitiki savais medikais, todėl gydytis važiuoja į Lietuvą ar kitas šalis. Turtingiems žmonėms gydytis užsienyje yra netgi prestižas“, – sakė ji.

A.Jonutis pasakojo, kad daugiausia pacientų įstaiga sulaukia iš Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių – Rusijos, Baltarusijos, Gruzijos, Kazachstano: „Juos į Lietuvą pritraukia ne tik gera kaina, bet ir kalbos barjero nebuvimas, mentaliteto supratimas. Taip pat nemažą srautą sudaro Skandinavijos šalių gyventojai, o iš Vakarų Europos gausiai atvyksta lietuvių išeivių, emigrantų.“

Anot jo, lietuvių išeivių ir emigrantų srautai yra didžiausi vasarą – poliklinikoje liepos ir rugpjūčio mėnesiais emigrantai sudaro apie 30 proc. visų pacientų.

Kainos nesiskiria

Anot V.Jakelytės, paslaugų kainų skirtumai Lietuvoje ir medicinos turistų šalyse yra tokie dideli, kad kelionė į Lietuvą jiems atsiperka. O paslaugų kainos sveikatos turistams, kaip teigė pašnekovė, taikomos tokios pat kaip ir bet kuriam kitam vietos klientui. Medicinos turistams esą papildomai kainuoja tik vertimo paslaugos.

„Jiems paslaugos nėra brangesnės, nes ES direktyva nurodo, kad kainos visiems ES piliečiams turi būti vienodos. Aišku, prisideda tyrimų išrašų vertimo paslaugos. Jiems taip pat kainuoja apgyvendinimas ir maitinimas, tačiau tai nuo medicinos centrų nepriklauso“, – sakė pašnekovė.

Anot V.Jakelytės, medicinos centruose paklausiausi profilaktiniai patikrinimai, kai atliekami visi pagrindiniai laboratoriniai ir diagnostiniai tyrimai. Taip pat, anot jos, populiari plastinė chirurgija, kojų venų chirurgija, ortopedija, traumatologija, kardiologija, akių lazerinė chirurgija ir pan.

A.Jonučio teigimu, medicinos turistai į Lietuvą dažniausiai atvyksta atlikti diagnostikos, o diagnozavus ligas jos gydomos savoje šalyje: „Taip pat medicinos turistai dažnai gydosi akis ir dantis. Tiek užsieniečiai, tiek lietuviai emigrantai pasitiki Lietuvos medicina, kuri tikrai neatsilieka nuo Vakarų nei turimos aparatūros, nei personalo kvalifikacijos požiūriu.“