Braškėmis nuraudę turgaus prekystaliai vilioja šių uogų išsiilgusius klaipėdiečius. Tačiau kartu ir atbaido išvydus beprotybę primenantį kainų skirtumą. Kilogramo braškių kaina uostamiestyje svyruoja nuo 7 iki 24 litų.

„Prie vieno prekybos centro išvydau prekystalį su braškių indeliais. Ant popieriaus skiautelės buvo išraityta ir kaina – 12 litų. Maniau, kad čia kilogramo kaina, tačiau laiku pasitikslinau. Paaiškėjo, kad tiek kainuoja puskilogramis uogų. 24 litai už kilogramą braškių. Argi čia ne beprotybė?“ – klausė pardavėjų akiplėšiškumu nusistebėjusi klaipėdietė. Nors užrašas skelbė, kad braškės iš Agluonėnų, moteris nemano, kad tai turėtų pateisinti tokį plėšikavimą.

Juo labiau kad čia ne pirmasis šio sezono derlius. Klaipėdiečiai jau kurį laiką gali mėgautis braškėmis, tiesa – įvežtinėmis iš Vengrijos, Ispanijos, Lenkijos. Lietuvoje užaugintomis uogomis uostamiestyje pradėta prekiauti tik pastarosiomis dienomis.

Vietos augintojai, kaip ir kasmet, nutarė braškes parduoti pigiau už importines. Daugumoje turgaviečių kilogramas Lietuvoje užaugintų braškių kainuoja 12–14 litų, o atvežtos iš kitų šalių 7–8,5 lito. Tačiau ne tik prie prekybos centrų, bet ir turguose galima sutikti tokių, kurie už kilogramą uogų prašo 24 litų.

Paklausus, kodėl taip brangu, motyvai nebūna iškalbingi. Dažniausias atsakymas – brangu todėl, kad braškės lietuviškos.

Prasidėjus vaisių ir uogų sezonui, vis dažniau patikrinimus rengia Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai. Jau buvo gauta ir skundų dėl nekokybiškų uogų.

Tačiau, anot Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Antano Baužos, jie nepasitvirtino.

Specialistas įspėjo pirkėjus būti budrius ir atkreipti dėmesį į uogų kokybę.

Pagal reikalavimus, pardavinėjamos braškės ir žemuogės negali būti pažeistos, sugedusios.

Uogos turi būti švarios, šviežiai atrodančios, bet neplautos, taip pat nepažeistos kenkėjų. Braškių ir žemuogių taurelės ir koteliai turi būti švieži, žali be perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio. Parduodamos uogos turi būti pakankamai subrendusios ir prinokusios, bet ne tiek, kad nukentėtų vežant. Pardavėjai turi nurodyti uogų rūšį, kilmės šalį ir klasę.