Atsisukę karšto vandens čiaupą klaipėdiečiai turėtų būti budresni. Iš jo gali pradėti bėgti karštesnis vanduo nei įprastai. Prižiūrėtojai jį užkaitins, kad sistemoje nesikauptų bakterijos, kurių sukelta liga gali būti mirtina.

Kad vamzdynuose nesikauptų legionelės bakterijos, vanduo turi būti užkaitinamas iki 60 laipsnių. Tokios temperatūros jis bėgs 20 minučių.

Paprastai karšto vandens temperatūra būna 55 laipsniai.

Bendrovės „Lamberta“ direktorius Jonas Kondratas pasakojo, kad legioneliozės profilaktika daugiabučiuose namuose atliekama pagal planą du kartus per metus.

„Klaipėdoje legioneliozė nėra problema. Neprisimenu atvejo, kad kas būtų ja susirgęs. Ši problema aktualesnė viešbučiams, kur dalis vamzdynų žiemą yra be vandens. Legionelės nesivysto, kai vanduo nuolat bėga“, – aiškino J.Kondratas.

Tačiau vadovas pabrėžė, kad profilaktiką būtina atlikti. Tai numato teisės aktai.

„Ir šautuvas, kabantis ant sienos, kartą per metus gali iššauti. Norime to išvengti“, – tvirtino direktorius.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aiškino, kad legionelioze žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs vandens, kuriame yra minėtų bakterijų, aerozolio. Tuomet susergama plaučių uždegimu.

„Jei ši liga laiku nediagnozuojama, žmogus gali mirti. Lietuvoje yra buvę tokių atvejų“, – pasakojo vedėja.

Pasak A.Šlepetienės, iš pradžių legioneliozės požymiai gali priminti gripo. Šia liga užsikrėtęs žmogus karščiuoja, jam skauda galvą, raumenis, kankina sausas kosulys, pasunkėja kvėpavimas. Legioneliozė gydoma antibiotikais.

„Užsikrėsti šia liga labiau galima baseinuose, viešbučiuose, ypač sezoniniuose. Sezoniniai viešbučiai, prieš vėl pradėdami savo veiklą, privalo atlikti mikrobiologinį vandens tyrimą ir išsiaiškinti, ar jame nėra minėtų bakterijų“, – sakė vedėja.