Apsivertė aukštyn kojomis

Tą dieną Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savo "Facebook" paskyroje rašė, kad virusas buvo diagnozuotas vidutinio amžiaus moteriai, kovo 12 d. greitosios pagalbos automobiliu atvežtai į Klaipėdos universitetinę ligoninę.

Nuo šio įvykio įtampa dėl mįslingo viruso tik augo, o per kovą įprastas gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: įsigaliojo privaloma saviizoliacija, medicininių kaukių dėvėjimas, buvo paskelbtas karantinas.

Pirmo karantino metu žmonės gana sąžiningai ir atsakingai laikėsi reikalavimų dėl saugaus atstumo, kaukių dėvėjimo ne tik uždarose patalpose, bet ir atvirose erdvėse.

"Koronavirusas buvo nežinoma liga. Nežinojome, koks bus viruso poveikis, kaip reaguos žmonių organizmai, ar tai bus mirtina liga, ar bus komplikacijų. Įnešė ir baimių, ir nerimo. Pirmo karantino metu žmonės gana sąžiningai ir atsakingai laikėsi reikalavimų dėl saugaus atstumo, kaukių dėvėjimo ne tik uždarose patalpose, bet ir atvirose erdvėse", – kalbėjo Nacionalinio sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas.

Pašnekovo teigimu, Klaipėdoje susirgimų skaičiai sparčiau ėmė augti 2020-ųjų rudenį. Spalį visoje Lietuvoje susirgimo atvejų buvo apie 300, o uostamiestyje tuo metu sirgo apie 10–15 žmonių.

2020-iesiems bėgant, apie pirmuosius atvejus ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei mokyklose informavo ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras.

Jo duomenimis, pirmieji atvejai ugdymo įstaigose buvo užfiksuoti 2020 m. spalio 27 d. susirgus moksleivei gimnazistei, keliems pedagogams, darželio virėjoms ir ikimokyklinio amžiaus vaikui.

Raimundas Grigaliūnas: nežinojome, koks bus viruso poveikis, kaip reaguos žmonių organizmai, ar tai bus mirtina liga, ar bus komplikacijų.

Ėmėsi vakcinacijos

Prasidėjus 2021-iesiems, pradėta vakcinacija, padėjusi pristabdyti viruso plitimą.

"Per pirmąjį metų ketvirtį, prioritetine tvarka buvo skiepijami medikai, po jų – senjorai ir jaunesni žmonės. Visą šį laikotarpį buvo teikiamos įvairios konsultacijos. 2021 m. itin didelis pakilimas prasidėjo nuo kovo pabaigos ir baigėsi gegužės mėnesį. Tačiau ramybė buvo sutrikdyta, kai atėjo rugpjūtis. Nuo tada padaugėjo susirgimų Klaipėdos regione ir pačioje Klaipėdoje, o visoje Lietuvoje susirgimų kreivė mažėjo. Susirgimo atvejų pikas buvo pasiektas spalį, kai sergamumo rodiklis Klaipėdoje siekė per 2 tūkst. atvejų. Sunku pasakyti, kas nutiko, bet, žinant viruso plitimo būdus, žmonės tiesiog daugiau atsipalaidavo, mažiau kreipė dėmesį į reikalavimus", – svarstė R.Grigaliūnas.

Virusas niekur nedingo

Šiuo metu besiskiepijančių yra mažai, todėl šio klausimo reikėtų nepamiršti.

Pasak Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorės Jūratės Grubliauskienės, dabartinė situacija atsipalaiduoti dar tikrai neleidžia.

"Matome sergamumo augimo tendencijas tarp mokyklinio amžiaus vaikų bei mokyklų pedagogų. Praėjusią savaitę mokyklose atlikta 16 101 greitųjų COVID-19 testų. Gauti 106 teigiami atsakymai, iš kurių 73 buvo patikslinti atliekant PGR testą mobiliajame punkte, iš jų nustatyta 71 teigiamas atvejis. Iš viso šiuo metu serga 45 pedagogai, 10 kitų darbuotojų ir 362 mokiniai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiuo metu serga 38 pedagogai, kitų darbuotojų – 21, vaikų – 72. Po kontakto su sergančiuoju testuojasi 48 darbuotojai", – teigė direktorė.

Darželiuose vaikai testuojami tik po turėto kontakto su COVID-19 sergančiuoju.

Siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, pirmoje vietoje išlieka žmonių sąmoningumas.

"Virusas niekur nedingo. Šiuo metu besiskiepijančių yra mažai, todėl šio klausimo reikėtų nepamiršti. Pagrindinės taisyklės turi likti neišbrauktos, kaip dukart du: uždarose patalpose – kaukė arba respiratorius, taip pat išlieka saugaus atstumo laikymasis, patalpų vėdinimas, ypač tose įstaigose, kur yra dideli žmonių susibūrimai. Pats žmogus turi saugotis", – tikino R.Grigaliūnas.