Išjudino terminalų statybas

Lietuva pirmoji Europoje visiškai atsisakė rusiškų dujų. Tai padaryti buvo galima dėl nuo 2014 m. pabaigos Klaipėdos uoste veikiančio SGD terminalo.

Suskystintoms gamtinėms dujoms priimti Lietuvoje naudojamas išdujinimo arba dujų atšildymo įrenginys FSRU. Jis dar žinomas kaip dujų priėmimo laivas-saugykla "Independence".

Lietuvoje dėl šio laivo nuomos vyko didžiuliai ginčai. Yra žmonių, ir Seime, kurie tikina, kad šis laivas Lietuvai kainavo pernelyg brangiai, dujos tapusios kone auksinės.

Agresyvios Rusijos veiklos su savo kaimynėmis fone pačioje Lietuvoje dujų brangumas tarsi nustumtas į šalį. Patariama kentėti dėl energetinių resursų kainų, nes ukrainiečiai nuo Rusijos agresijos kenčia dar labiau. Svarbiausiu pasiekimu įvardijama tai, kad į Lietuvą dujos keliauja iš JAV, Kataro, netgi Trinidado ir Tobago, bet tik ne iš šalia esančios Rusijos.

Karas Ukrainoje viską tarsi sustatė į vietas – įpareigojo nieko nepirkti iš Rusijos ir jos palydovės Baltarusijos.

Karas taip pat sukėlė SGD terminalų statybos bumą Europoje, ypač ES šalyse.

Procesas: Klaipėdos uoste prie dujų priėmimo įrenginio "Independence" švartuojamas dujovežis su sferinėmis talpyklomis. V. Matučio nuotr.

Kainų skirtumas

Lietuvos pavyzdys dėl suskystintų gamtinių dujų sužavėjo, bet tuo pat metu privertė kaimynines šalis daryti išvadas ir dėl FSRU įrangos brangumo.

Latvija neseniai skelbė, kad Skultės uoste norėtų pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą su FSRU įranga. Latviai, kitaip nei Lietuva, pirktų ar nuomotų ne FSRU laivą, o išdujinimo talpyklas įrengtų ant vandens plūduriuojančioje specialioje platformoje.

Lietuvos pavyzdys dėl suskystintų gamtinių dujų sužavėjo, bet tuo pat metu privertė kaimynines šalis daryti išvadas ir dėl FSRU įrangos brangumo.

Toks latviškas SGD terminalo variantas neva kainuotų 120 mln. eurų. Tai būtų dešimtis kartų pigiau nei SGD terminalo statyba Klaipėdos uoste. Vien už FSRU įrenginio nuomą nuo jo eksploatavimo pradžios 2014 m. Lietuva jau yra sumokėjusi per 1,225 mlrd. eurų, neskaitant paties terminalo statybos kainos.

Nenuostabu, kad vis dar verda diskusija dėl tokios brangios įrangos Klaipėdos SGD terminale. Tačiau Rusijos invazija į nepriklausomą Ukrainos valstybę mažina prieš Klaipėdos SGD terminalą nusiteikusiųjų gretas.

Pritaiko senų laivų talpyklas

Net ir vykstant karui Ukrainoje, kitos šalys, kurioms reikia greitų sprendimų, siekiant atsisakyti rusiškų dujų, greičiausiai nepuls prie pačių brangiausių SGD terminalų technologijų.

Kyla klausimas, ką pasirinks Vokietija, kuri jau numatė 3 mlrd. eurų SGD terminalų statyboms. Kalbama apie 3–4 SGD terminalus. Pirmasis gali būti pradėtas statyti dar šiemet.

Vokietijoje svarstoma apie SGD terminalus su FSRU įranga arba kažką panašaus į tai, kas yra Klaipėdoje. Vokietijai reikalingi dideli 8–10 mlrd. kubinių metrų metinio pajėgumo SGD terminalai, todėl gali būti įsigyjami dideli išdujinimo laivai, galbūt statomos papildomos antžeminės dujų saugyklos.

Vokietija greičiausiai neis pačiu pigiausiu keliu, kurį siūlo įvairios kompanijos. Neseniai pristatytas bendras Lenkijos bendrovės "JGC Corporation" ir Japonijos laivų savininko "Kawasaki Kisen Kaisha" projektas. Jie, skatindami SGD terminalų plėtrą, siūlo naudoti buvusius sferinius metano dujų gabenimo laivus. Juose yra maždaug po 125–140 tūkst. kubinių metrų sferinės talpyklos. Tokio laivo talpyklių perkėlimas į naują korpusą yra apie 30 proc. pigesnis nei naujo laivo statyba. Japonijos kompanijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 120 sferinių metano dujų gabenimo laivų. Iš jų apie 50 bus nurašyti, nes baigsis jų eksploatacijos laikas. Šiems laivams taikomi ypač griežti reikalavimai.

Pirmąjį įrenginį su panaudotais seno laivo sferiniais tankais Lenkijos ir Japonijos gamintojai pasiūlė vienai Malaizijos kompanijai. Tokio įrenginio kaina yra apie 800 mln. JAV dolerių (apie 740 mln. eurų).

Gali būti, kad ateityje iš panašių talpyklų gali būti pagamintas ir Lenkijos Gdansko uoste planuojamo statyti SGD terminalo dujų skystinimo įrenginys (FSRU).