Susirgimų skaičius auga

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Infekcinių ligų klinikos vadovės gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės teigimu, sergamumas melanoma kiekvienais metais didėja.

„Melanomos patikrą organizuojame jau 14 metų ir kaskart nustatome vis daugiau odos vėžio atvejų. Šiemet daugiau kaip 30 proc. patikrintų pacientų aptikome paviršiumi plintančias melanomas ar atipinius apgamus – gerybinius pakitusius odos darinius. Visi šie atvejai nukreipti chirurginiam gydymui ir histologiniam tyrimui, norint patikslinti diagnozę ar pašalinti darinį. Pacientų amžiaus vidurkis – 40 metų. Jauniausias asmuo, kuriam nustatytas įtartinas darinys – 24 metų. Nors anksčiau tokią diagnozę dažniausiai išgirsdavo žmonės nuo 50 metų, dabar šios ligos nustatomos ir labai jauniems asmenims“, – patikros rezultatus apžvelgė medikė.

Padidėjęs susirgimų skaičius, pasak J. Česienės, siejamas ne tik su geresne diagnostika, prieinamesne informacija, tačiau ir su didesniu pačių žmonių atidumu.

Tikimybė susirgti melanoma auga su amžiumi, tačiau ši liga paplitusi tarp visų amžiaus grupių asmenų. Tarp 25–30 metų amžiaus moterų tai dažniausia mirtį sukelianti onkologinė liga.

Nėra mirties nuosprendis

Kuo anksčiau melanoma diagnozuojama, tuo geresnės pasveikimo prognozės. Melanomų šalinimas ir tolimesnė gydymo eiga priklauso nuo to, kokiame gylyje išsidėsčiusios pakitusios ląstelės. Esant ankstyvoms stadijoms pakanka pašalinti darinį iš sveikų audinių. Vėlesnėse stadijose reikalinga ir limfmazgių biopsija, operacinis jų šalinimas, chemoterapija ar kitas gydymas.

„Melanoma nėra mirties nuosprendis. Šiuolaikinė medicina ir inovatyvūs gydymo metodai leidžia suvaldyti net metastazvusias šio vėžio formas“, – atkreipia dėmesį J. Česienė. Pasak medikės, prie sėkmės istorijų labai prisideda ne tik modernūs vaistai, bet ir tamprus įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas. Melanoma turi daugybę veidų, todėl ją suvaldyti gali tik darni dermatologų, patologų, onkologų chirurgų, chemoterapeutų, radioterapeutų, plastikos chirurgų ir kitų specialistų komanda.

Medikai akcentuoja, kad svarbus ir pacientų indėlis: rekomendacijų ir gydymo plano laikymasis bei reguliarus tikrinimasis net ir pasveikus.

„Klaipėdos universiteto ligoninėje taikome ne tik pažangiausią gydymą, bet ir diagnostiką. Apgamų pokyčių stebėjimą atliekame su moderniu skaitmeniniu dermatoskopu. Kūno apgamai skenuojami ir vos per kelias minutes sudaromas bei išsaugomas apgamų žemėlapis. Jame sistema pažymi įtartinus pakitusius darinius ar naujai atsiradusius“, – naujoves vardija gydytoja. Atvykus pakartotinei patikrai, sistema sudaro naują žemėlapį, duomenis lygina su archyve esančiais ir labai tiksliai nustato apgamų pokyčius.

Jolanta Česienė. Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ nuotr.

Nebyli vėžio forma

Melanoma – tai liga, kuri iš pradžių vystosi nepastebimai. Klaipėdos universiteto ligoninės dermatovenerologės J. Česienės teigimu, pacientai nejaučia jokio skausmo, silpnumo ar kitų simptomų, pakitimų neatskleidžia net ir atliekami kraujo tyrimai.

„Tai nebyli vėžio forma, diagnozuojama dažniausiai netikėtai vizito pas dermatologą metu. Tad vienintelė prevencinė priemonė, ką gali padaryti patys žmonės: reguliariai ir atidžiai stebėti savo kūną ir naujai atsiradusius ar pakitusius apgamus“, – sako gydytoja.

Melanoma gali būti ir plokščia, ir mazginė, ir rožinė, vadinamoji amelanotinė melanoma. Stebint apgamus svarbu įvertinti, ar nepasikeitė apgamo forma; ar apgamas tolygus, ar „neaptrupėjęs“, nepakitęs krašto kontūras; ar spalva vienalytė, ar neatsirado juodų dėmių; ar apgamas nėra padidėjęs.

Jeigu pigmentinis darinys, apgamas, staiga pradėjo keistis – pakito jo forma, dydis, kraštai, spalva, jį pradėjo niežėti, atsirado mazgeliai ar atsirado naujas įtartinas tamsus odos darinys, tai – ženklas sunerimti ir kreiptis į dermatologą.

Pasak J. Česienės, melanomos priežastys nėra konkrečiai apibrėžiamos, tačiau vienas didžiausių vėžinių odos ligų rizikos veiksnių – ultravioletiniai saulės spinduliai. Taip pat įtakos turi genetika, paveldimumas, odos tipas (šviesiaodžiai), silpna imuninė sistema.

Gydytoja primena, kad prasidėjus šiltajam sezonui reiktų atsakingai būti saulėje ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač jų aktyvumo piko metu, 10–16 valandomis, naudoti nuo saulės spindulių poveikio apsaugantį kremą (kuo stipresnį ir teptis kas dvi valandas) ir nesinaudoti soliariumu. Didžiausią riziką sukelia vienkartinis stiprus nudegimas nei ilgalaikis nuolatinis deginimasis.