Dar du nauji laivai

Spalio pabaigoje Lenkijos „Orlen“ grupei priklausanti kompanija PGNiG Pietų Korėjos „Hyundai Samho Heavy Industries“ pristatė du naujus dujovežius „Saint Barbara“ ir „Ignacy Lukasiewicz“.

Pirmasis laivo pavadinimas susijęs su šventąja Barbara, kuri Lenkijoje yra laikoma kalnakasių, naftos ir dujų pramonės globėja.

Vaistininku dirbęs Ignacy Lukasiewicz yra laikomas Lenkijos naftos pramonės pradininku. Jis 1853 m. kovo 30 d. uždegė pirmąją pasaulyje paties sukurtą žibalinę lempą. Jos 1853 m. liepos 31 d. panaudotos Lvovo ligoninės operacinės apšvietime ir tai laikoma Lenkijos naftos pramonės gimimo diena.

Vėliau I. Lukasiewicz tobulino žibalo gavimo procesą, 1854 m. įkūrė pirmąją pasaulyje naftos gavybos įmonėlę, žalios naftos separavimo varyklą. Jis iki šiol pasaulyje vertinamas kaip vienas iš pirmųjų naftos produktų gamybos inovatorių.

Logiška, kad naujos kartos lenkų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivai pavadinti šventosios Barbaros ir Ignacy Lukasiewicz vardais. Šių pavadinimų laivais Lenkijos SGD laivyną papildys dar šiais metais.

Atmintis: pirmasis Lenkijos SGD laivas pavadintas tragiškai žuvusio šios šalies prezidento Lech Kaczynski vardu. / „Portalmorski.pl“ nuotr.

Klaipėda sulauks lenkų dujovežių

Priminsime, kad pirmuosius du SGD laivus Lenkijos kompanija PGNiG pasistatė 2022 m. pabaigoje. Jie buvo pavadinti „Lech Kaczynski“ ir „Grazyna Gęsicka“.

Šių laivų pavadinimai susiję su tragiškais žmonių likimais. Lenkijos prezidentas Lech Kaczynski ir Lenkijos parlamentarų klubo pirmininkė, buvusi regioninės plėtros ministrė Grazyna Gęsicka 2010 m. balandžio 10 d. žuvo lėktuvo katastrofoje prie Smolensko, kur Lenkijos delegacija skrido pagerbti Rusijos įvykdytų Katynės skerdynių aukų – Lenkijos kariuomenės vadovybės atminimą.

SGD laivai „Lech Kaczynski“ ir „Grazyna Gęsicka“ sėkmingai gabena gamtines dujas iš įvairių pasaulio regionų į Lenkiją.

Lenkijoje minima, kad pirmieji du SGD laivai „Lech Kaczynski“ ir „Grazyna Gęsicka“ žymiai padidino Lenkijos apsirūpinimo dujomis patikimumą.

Dar šiais metais į Lenkijos dujų tiekimo logistiką, daugiausia iš Kataro ir JAV, įsilies ir dujovežiai „Saint Barbara“ ir „Ignacy Lukasiewicz“.

Ir tai nėra pabaiga. Be pirmųjų keturių laivų, kurių du jau dirba, o dar du baigiami statyti, Lenkija yra numačiusi įsigyti dar keturis tokio tipo laivus.

Tai yra iki 70 tūkst. tonų SGD arba atitinkamai 100 mln. kubinių metrų lakiųjų dujų galintys gabenti laivai. Tokio dydžio laivai pasirinkti todėl, kad laisvai galėtų patekti į bet kurį pasaulio SGD terminalą.

Neatmetama galimybė, kad kurią nors dieną šie laivai gali atplaukti ir į Klaipėdos SGD terminalą. Juo labiau, kad lenkai Klaipėdos SGD terminalą mini kaip vieną iš Lenkijos aprūpinimo dujomis vietų. Per Klaipėdos SGD terminalą dujos keliauja į Lenkijos šiaurės rytų regioną. Nuo 2022 m. gegužės, kai buvo sudaryta sutartis su „Orlen“ grupe, per Klaipėdą atkeliavo maždaug apie 10 dujovežių su Lenkijai skirtomis dujomis, kurių bendras kiekis siekė beveik 700 tūkst. tonų.

Neatmetama galimybė, kad kurią nors dieną Lenkijos dujovežiai gali atplaukti ir į Klaipėdos SGD terminalą.

Prioritetas dujoms – ne elektromobiliams

Galima pastebėti, kad Lietuvos keliais su SGD dujomis dažniausiai važiuoja transportas lenkiškais numeriais. Tai reiškia, kad SGD logistikos srityje Lietuva taip pat atsilieka nuo Lenkijos.

Lietuvoje netgi nėra kompanijos, kuri imtųsi iniciatyvos plėtoti SGD gabenimo sunkvežimių ir cisternų parką, nors Klaipėdoje ir veikia SGD terminalas. Taip yra todėl, kad Lietuvoje yra prasta arba visiškai neveikia SGD logistikos diegimo skatinimo sistema.

Lietuva yra padariusi taktinę klaidą, pernelyg susikoncentruodama tik į elektromobilius. Panašaus vajaus nėra Lenkijoje, kuri nuosekliai plėtoja tiek elektros energijos gamybą jūroje, tiek SGD paremtą logistiką.

Be Svinouiscio uoste veikiančio stacionaraus SGD terminalo, Lenkija rengiasi dar vieną, analogišką terminalą, koks yra Klaipėdoje, statyti Gdansko uoste. Šio terminalo atsiradimas nieko gero nežadėtų Klaipėdos uostui, nes iš jo būtų aprūpinami dabar nuo Svinouiscio toliau esantys Lenkijos šiaurės rytų regionai.

Nuoseklus Lenkijos SGD laivyno formavimas taip pat yra laikomas vienu iš Lenkijos energetinės politikos prioritetų. Lenkijoje, skirtingai nei Lietuvoje, laikomasi nuostatos, kad gamtinės dujos privalo išlikti Lenkijos strategine žaliava tiek buityje, tiek pramonėje.

Lenkija gerokai sparčiau nei rytinės Baltijos šalys gamtines dujas diegia ir į krovininį transportą. Šiuo metu Lenkijoje veikia 5–6 sunkvežimių užpildymo suskystintomis gamtinėmis dujomis degalinės. Tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje yra po vieną tokią degalinę, Latvijoje nėra nė vienos.