Pirmuosius kadencijos metus skaičiuojantys uostamiesčio seniūnaičiai savo veiklą vertina skirtingai. Vieni įsitikinę, jog dirbo geriau nei miesto tarybos nariai, kiti, nusivylę biurokratinėmis procedūromis, teigė, jog bendruomenių atstovai apskritai nereikalingi. Tokias mintis palaiko ir uostamiesčio valdžia.

Kandidatūros nebekels

Seniūnaičiai 46 uostamiesčio seniūnaitijose buvo išrinkti pernai gegužės pradžioje. Klaipėdoje yra 54 seniūnaitijos, tad aštuoniose iš jų bendruomenės atstovų nėra.

Seniūnaičių kadencija trunka dvejus metus, jie dirba visuomeniniais pagrindais, o pagrindinė veikla – atstovauti gyventojams sprendžiant jų problemas, būti tarpininkais tarp žmonių ir valdžios.

Kai kurie seniūnaičiai, vertindami savo pirmųjų kadencijos metų veiklą, neslėpė apmaudo. „Klaipėdiečiai žino, kad jie turi savo atstovą, kreipiasi į mane, tačiau visų problemų sprendimas atsiremia į įstatymus. Mes esame tokie žmonės, kurie turi įgaliojimus, bet neturi jokių teisių ką nors nuspręsti. Visas problemas reikia aprašyti, raštus perduoti savivaldybei – skyriams, poskyriams, o juose viskas ir lieka, niekas nejuda į priekį“, – aiškiai problemą įvardijo Kuršių seniūnaitijos seniūnaitis Remigijus Žiogas.

Paklaustas, dėl kokių problemų žmonės kreipiasi į seniūnaičius, pašnekovas vardijo, jog klaipėdiečiai prašo padėti spręsti didelių sąskaitų už šildymą, šunų vedžiojimo, automobilių statymo kiemuose problemas, domisi daugiabučių namų renovacija

„Perduodu raštus savivaldybei, o valdininkai juos uždaro tarp įstatymų, ir viskas. Esu kaip be rankų. Antrą kartą tikrai nebekelsiu savo kandidatūros, nes nebenoriu nuvilti žmonių, gaišti savo laiko, o rezultatas – atsitrenkti į sieną“, – jau apsisprendė R.Žiogas.

Jis įsitikinęs, kad seniūnaičiai Klaipėdoje net nereikalingi: „Buvo keistas ir įdomus eksperimentas, kuris nepasiteisino“.

Trūksta patalpų priėmimams

Bandužių seniūnaitijos seniūnaitė Ligita Girskienė teigė, kad per pirmuosius kadencijos metus išryškėjo ne viena seniūnaičių veiklos problema. „Mūsų veikla nesustyguota, tik dabar pradėjome aptarinėti seniūnaičių sueigos nuostatas, bandome išsirinkti atstovą, per kurį būtų galima koordinuoti veiklą, nes savivaldybė, liaudiškai tariant, nusiplovė rankas“, – kalbėjo L.Girskienė.

Ji taip pat guodėsi, kad seniūnaičiai neturi patalpų, kur galėtų priiminėti žmones. Be to, trūksta informacijos sklaidos, jog bendruomenių atstovai Klaipėdoje egzistuoja ir žmonės į juos gali kreiptis.

„Vis dėlto seniūnaičių tikrai nereikėtų atsisakyti. Jie reikalingi. Tiesiog reikėtų sukonkretinti savo tikslus. Vis daugiau žmonių žino, kad mes esame, sulaukiame įvairiausių prašymų spręsti problemas“, – tvirtino pašnekovė.

Tačiau ji pabrėžė, jog patys seniūnaičiai nieko išspręsti negali – jie tik rašo raštus savivaldybei. „Pati esu kelis raštus nunešusi, sulaukusi pažadų, kad bus įrengti greičio slopinimo kalneliai, kurių žmonės prašo. Pažadėta prieš pusmetį, tačiau jokių veiksmų nematyti“, – apgailestavo L.Girskienė.

Kirba idėjos

Optimistiškai dėl bendruomenių atstovų veiklos nusiteikęs buvo Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis. „Manau, kad beveik per metus nuveikiau daugiau nei kai kurie miesto tarybos nariai, kurie net nesugeba savo rinkėjams pateikti ataskaitų, o be to, dar ir lėšų savo veiklai gauna“, – nesikuklino S.Liekis.

Jis vardijo, kad artimiausiu metu planuoja surengti Sulupės seniūnaitijos gyventojų susitikimą su toje teritorijoje dirbančiais policijos įgaliotiniais. Seniūnaičio galvoje kirba ir daugiau minčių – organizuoti vasaros vaikų stovyklą, įrengti dar daugiau lauko treniruoklių, vaikų žaidimo aikštelių, surengti šeimos švenčių, tačiau tai priklausys nuo to, ar ir šiemet bendruomeniškumui skatinti bus skirta lėšų.

„Manau, kad ir pats seniūnaitis turi suprasti, ką turi veikti, kokios jo funkcijos. Iš pradžių labai bijojau, kaip viskas pavyks, o dabar esu labai patenkintas ir manau, kad sekasi. Pavyko išspręsti ne vieną problemą. Aišku, gatvių neišasfaltuosiu ir duobių neužlyginsiu, bet dėl paprastesnių problemų žmonėms tikrai galima padėti“, – aiškino S.Liekis.

Jis pabrėžė, kad sprendimas, jog Klaipėdoje atsirado seniūnaičiai, tikrai buvo reikalingas ir yra geras. Esą bendruomenių atstovai padeda ir valdžiai, nes yra tarpininkai tarp jos ir gyventojų.

„Galbūt reikėtų ieškoti kitų variantų dėl seniūnaičių rinkimų, ieškoti būdų, kaip dar labiau pagerinti bendradarbiavimą su valdžia, tačiau iš esmės bendruomenių atstovai tikrai yra reikalingi“, – įsitikinęs Sulupės seniūnaitis.