Vasaros pabaigoje iš viešnagės pas senelius ar kelionių į miestą grįžtantys vaikai tampa įžūlesnių kiemo draugų aukomis. Bendraamžiai sugeba atimti po kelias dešimtis litų per dieną.

Skriaudė ir trylikametis

Į policiją kreipėsi Taikos prospekte gyvenanti klaipėdietė ir pasiskundė, kad jos keturiolikmetį sūnų reketuoja du paaugliai.

Rugpjūčio mėnesį jie ne kartą atėmė iš paauglio pinigus. Vaikas kaskart atiduodavo apie 30 litų.

Mažieji nusikaltėliai grasino aukai fiziniu susidorojimu.

Pareigūnai išsiaiškino, kad paauglį reketavo 13, 14 ir 15 metų vaikai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Nusikalsta net pradinukai

Nepilnamečių reikalų inspektoriai tikino, kad baigiantis rugpjūčiui ir ypač rugsėjo mėnesį panašių skundų gali daugėti. Paskutinėmis vasaros savaitėmis kiemuose klega vis daugiau vaikų, tad tarp jų formuojasi nauji santykiai.

Nusikalsti linkę paaugliai dažniausiai aukų ieško tarp fiziškai silpnesnių vaikų bei tarp tų, kurie savo poreikiams iš tėvų gauna didesnes sumas.

Pradžioje toks vaikas jaukinamas, jaunieji nusikaltėliai gali jį net vadinti draugu. Tokie menami draugai paprastai paprašo paskolinti pinigų arba leisti paskambinti iš savo mobiliojo ryšio telefono. Tik grąžinti tokią skolą ar atiduoti aparatą jie paprastai neskuba. Žada tai padaryti vėliau, o po dienos vėl reikalauja duoti pinigų ar kokį brangesnį daiktą.

Baimindamasis draugų būryje būti pavadintas silpnu, vaikas neretai bando pats atsikovoti savo daiktus, bet užsitraukia dar didesnę kiemo aršuolių nemalonę.

Iš vaikų dažniausiai atimami pinigai, telefonai, ausinukais vadinami grotuvai, elektroniniai žaidimai. Pareigūnų tikinimu, panašūs nusikaltimai vyksta jau pradinėse klasėse. Tiesa, baudžiamoji atsakomybė už panašius nusikaltimus atsiranda tik nuo 16 metų. Jaunesni nusikaltėliai pabarami, o baudas už vaikų nepriežiūrą moka jų tėvai.

Atžalos slepia skriaudą

Uostamiesčio policijos Prevencijos skyriaus Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos poskyrio specialistė Aurelija Studencova teigė, kad tėvai apie reketuojamą vaiką sužino tik pamatę kraujosruvas ant atžalos kūno. Pačios aukos linkusios skriaudą nutylėti.

Pareigūnai pastebi, kad ir pedagogai linkę nutylėti apie reketo atvejus mokyklose. Taip stengiamasi išvengti neigiamos informacijos apie mokyklą plitimo, mat nuo to priklauso tėvų apsisprendimas leisti vaikus į tą mokymo įstaigą.

„Svarbiausia, kad tėvai rastų laiko pamatyti, kuo gyvena atžala, pastebėti nuotaikas. Esu tikra, kad tėvai turi pastebėti ne tik, ar vaikas skriaudžiamas, bet ir ar pats nėra agresyvus kitų atžvilgiu. Kai sūnus ar dukra parsineša svetimą daiktą ar išleidžia daugiau pinigų, nei tėvai jam duoda, reikėtų suklusti. Praktika rodo, kad po pirmų bandymų nusikalsti nesudrausminti paaugliai ilgainiui gali pasijusti nebaudžiami“, – kalbėjo specialistė.

Reikalauja pasidalyti

Rugsėjį padaugėja pranešimų apie nuskriaustus profesinių mokyklų auklėtinius. Į uostamiestį mokytis atvykstančius jaunuolius nesunku pažinti. Juos jaunieji plėšikai pasitinka pakeliui į bendrabučius.

Todėl rugsėjį patruliams duodama užduotis dažniau lankytis prie Debreceno gatvės bei Baltijos prospekto bendrabučių.

„Profesinių mokyklų auklėtinius reketuoja kur kas įžūlesni jaunuoliai. Jie pastoja kelią ir pareikalauja pasidalyti tuo, ką iš provincijos atvykę vaikai turi“, – pastebi Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.

Pareigūnai tikino, kad nusikalsti linkusios merginos dažnai būna kur kas žiauresnės nei vaikinai.