Apie tai plačiau pasakojo Lietuvos kelių tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

– Kokia pusmečio statistika Lietuvos keliuose?

– Nėra džiuginanti. Užsibrėžtas Lietuvos tikslas 2050 m. neturėti nė vieno žuvusio Lietuvos keliuose yra siekiamas. Yra tikrai, kur tobulėti. Turėsime daryti pažangą tiek vairuotojų sąmoningume, tiek infrastruktūroje, kad eismo sąlygos ir saugumas pagerėtų.

– Kokių eismo įvykių nutinka daugiausiai Lietuvos keliuose?

– Reikėtų įvardinti pagrindines priežastis, dėl ko nutinka. Pirmiausiai, būna nepasirinktas saugus greitis, viršytas leistinas greitis. Greičio matavimo įrenginių plėtra, infrastruktūros tobulėjimas nedaro tokio spartaus pokyčio vairuotojų sąmoningume, kad visi ribojimai, visos taisyklės yra reikalingos pačiam vairuotojui, kad jis būtų saugus. Dažniausiai eismo įvykiuose žūsta vairuotojai, kai būna susidūrimai, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Dažnai būna neįvertintos oro sąlygos, tas pats nuovargis, laiku nepriimti sprendimai vairuojant dažniausiai baigiasi labai liūdnai. Buvo nustatyta daugiau nei 13 tūkst. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, kuomet vairuotojai, keleiviai nesegi saugos diržų. Prieš keletą metų buvo labai aktyviai bandoma įtakoti visuomenę, leidžiant įvairias reklamas, įtikinti, kad saugos diržas yra labai reikalingas. Pastebėjome tam tikras tendencijas į gerą pusę. Tačiau tas skaičius 13 tūkst., kurie nesegėjo saugos diržų ir buvo policijos sustabdyti, rodo, kad turime kartoti tą švietėjišką veiklą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet yra gerų, optimistiškesnių žinių, kad Lietuvos vairuotojai išgeria vis mažiau. Neblaivių vairuotojų prie vairo pagaunama vis mažiau.

– Apie 10 tūkst. neblaivių vairuotojų sustabdoma kelyje per metus. Šiek tiek pamažėjo eismo įvykių dėl neblaivių asmenų kaltės. Mūsų visuomenė tampa atsakingesnė, mažiau toleruojame neblaivų asmenį, bandantį sėsti prie vairo. Žmonės imasi veiksmų, kad neleistų jam dalyvauti eisme, suvokdami, kad tai yra potencialus pavojus jam pačiam ir aplinkiniams.

Savaitgalio rėžimą įsijungti tik baigus vairavimą.

– Kokių eismo įvykių nutinka daugiausiai vasaros metu?

– Susidūrimų. Dažnai tenka išgirsti vairuotojų pasiteisinimus, kad atostogų metas, atsipalaiduojame, mažiau būnam dėmesingi. Vairuojant transporto priemonę atostogų nebūna. Visas dėmesys turi būti sutelktas į tai, kaip mes vairuojame. Vaikų padaugėja miesto gatvėse, kadangi jiems atostogos. Kurortiniuose miestuose suintensyvėja eismas. Keliuose atsiranda daugiau motociklų, mopedų, dviračių, elektrinių paspirtukų. Vairuotojai juos mažiau pastebi. Kadangi padidėja leistino greičio ribos tam tikruose keliuose, vairuotojai ne visada įvertina savo galimybes, eismo ir oro sąlygas.

– Penktadieniais fiksuojama daugiausiai eismo įvykių.

– Taip, pagal mūsų duomenis, daugiausiai įvykių, kai žūsta ar sužalojami asmenys, įvyksta penktadieniais. Tai rodo, kad sunki darbo savaitė, įtampa darbe sukelia tam tikrus nepatogumus. Žmonės sėsdami prie automobilio vairo pabaigę darbus, jaučiasi labiau atsipalaidavę. Nuovargis neturėtų įtakoti mūsų vairavimo, dėmesingumas turėtų išlikti. Savaitgalio rėžimą įsijungti tik baigus vairavimą.