Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes T.B. veiksmuose nebuvo nustatyta visų Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo – požymių, pranešė prokuratūra.

Manoma, kad T.B. turės atsakyti už padarytus veiksmus kita tvarka. T.B. gali būti taikomos administracinės atsakomybės priemonės.

Apie ikiteisminio tyrimo metu nustatytus pažeidimus bus pranešta Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis T.B. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, tačiau neveikė priešingai vadovaujamos bendrovės „Busturas“ ir akcininko – Šiaulių miesto savivaldybės interesams.

Tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų balandžio mėnesį, gavus informacijos, kad T.B. galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir siekė turtinės naudos elektroninio bilieto sistemos diegimo Šiauliuose metu.

Viešųjų pirkimų konkursą įdiegti e. bilieto sistemą buvo laimėjusi viena Kaune veikianti uždaroji akcinė bendrovė. Sutartis dėl e. bilieto nuomos, aptarnavimo, remonto ir priežiūros paslaugų teikimo buvo pasirašyta dar 2014 metų vasarį, kuria įsipareigota per nustatytą laikotarpį įdiegti e. bilieto sistemą, numatant galimybę šį terminą pratęsti 2 kartus.

Siekdamas užtikrinti įsipareigojimų vykdymą, rangovas pateikė „Busturui“ darbų įvykdymo garantiją daugiau nei 47 tūkstančių eurų sumai.

Rangovui nespėjant atlikti numatytų įsipareigojimų, sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas du kartus iki 2014 metų lapkričio.

Tų pačių metų gruodį rangovui toliau susiduriant su sunkumais vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, buvo sudarytas papildomas susitarimas. Jame nurodyta, kad tiekėjas turi pradėti teikti paslaugą užsakovui ne vėliau kaip iki 2015 metų birželio. Net ir po to terminas buvo dar kartą pratęstas iki 2015 metų pabaigos.

Metų pabaigoje tarp abiejų šalių pasirašant paslaugų suteikimo perdavimo–priėmimo aktą, „Busturas“ išreiškė pretenzijas dėl esamų e. bilieto sistemos trūkumų. Dėl susidariusios situacijos „Busturas“ turėjo teisę išsireikalauti daugiau nei 47 tūkstančius eurų sutarties vykdymo garanto, tačiau to padaryta nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu „Busturo“ direktoriui buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis su įmonės, atsakingos už e. bilieto sistemos įdiegimą Šiauliuose, vadovu pasirašė dar vieną sutartį dėl paslaugų teikimo.

Joje buvo numatyta mainais už sutartyje nenumatytus darbus ir programinius produktus nereikalauti iš kauniečių įmonės  piniginės kompensacijos už netinkamai, t.y. per sutartą terminą neatliktą paslaugą.

Sutartyje taip pat buvo nurodyta, kad rangovas kaip kompensaciją įdiegs programinius modulius „Kelionės lapas“ ir „Dirbtuvės“ bei nereikalaus apmokėjimo už kitus papildomus darbus. Kaip vėliau paaiškėjo, toks sprendimas buvo priimtas konsultuojantis su teisininkais ir siekiant kiek įmanoma greičiau įdiegti sistemą Šiaulių mieste.

Iškilus problemoms dėl vėluojančio e. bilieto sistemos įdiegimo, buvo pradėta ieškoti kitos įmonės, galinčios atlikti dalį paslaugų, su kurių realizavimu rangovui kilo sunkumų. Įmonė buvo greitai surasta, tačiau T.B. neatliko viešųjų pirkimų procedūrų naujoms paslaugoms įsigyti. Be to, apmokėjimas už šias paslaugas jau buvo numatytas sutartyje su pirmąją įmone.

Prokuroras, vadovavęs tyrimui, išsiaiškino, kad pažeidimų buvo galima išvengti, jei T.B. nebūtų vienas pats ėmęsis iniciatyvos pasirašyti sutartį.

„Tokią sutartį su latvių įmone, kaip su subrangovu, galėjo pasirašyti tik rangovas – Kauno įmonė, tačiau tuometinis „Busturo“ generalinis direktorius nesikreipė į ją, kad ši sudarytų subrangos sutartį su Latvijos įmone“, – mano prokuratūra.

Pasak A.Mirnyj, „Busturo“ direktorius stengėsi ir ieškojo visų jam suprantamų būdų kuo greičiau suteikti galimybę šiauliečiams naudotis naująja sistema.

T.B., atleistas iš „Busturo“ direktoriaus pareigų, įsidarbino minėtos latvių įmonės atstovybėje Lietuvoje.

Ikiteisminio tyrimo metu daryta prielaida, kad T.B., atstovaudamas „Busturui“ ir sudarydamas su latvių įmone sutartį iš anksto ketino pereiti dirbti ten, nepasitvirtino. Pačiam T.B. atleidimas iš UAB „Busturas“ generalinio direktoriaus pareigų buvo netikėtas.

Pasak prokuratūros, nors T.B. galbūt pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, taip pat pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, vis dėlto padaryta išvada, kad šiuo atveju jo veiksmai nelaikytini tokiais, kurie Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies prasme padarė didelę žalą „Busturui“, jos akcininkei – Šiaulių miesto savivaldybei ir diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto įstaigos vadovo institutą.