Vilniaus grafikos meno centro galerijoje atidaryta paroda, kurioje eksponuojami I ir II pasaulinių karų plakatai. Pasak menotyrininkų, per karus, kurie tęsėsi ne vienerius metus, vyko ir dailės parodos, ir koncertai. Apie tai byloja išlikusios afišos.

Šiemet sukanka 100 metų nuo pirmojo pasaulinio karo pradžios. Ta proga siūloma prisiminti, kaip per karą gyveno žmonės pažvelgus į plakatus. Ant stulpų ir namų sienų klijuoti skelbimai, propagandiniai piešiniai siūlė investuoti į karo fondus, pranešė apie išleistus okupacinės valdžios įsakus, ar apie dailės parodas. Jų būta labai daug. Vilniečiams informacija skelbta keturiomis kalbomis: lietuvių, lenkų, jidiš ir baltarusių.

„Ypatingai įdomūs plakatai yra rusų avangardo dailininkų plakatai iš paties pirmojo pasaulinio karo pradžios. Kuomet rusų dailininkai avangardistai labai aktyviai įsijungė į tą karo propagandą, ir kūrė plakatus, besiremiančius rusų liaudies raižinių stiliumi.

Čia mes matysime parodoje tokių garsių dailininkų, kaip pvz. Kazimiras Malevičius, kuris, kaip žinom, buvo rusų avangardo tėvas. Taip pat Vladimiro Majakovskio plakatus su ketureiliais, jie yra tikras atradimas ir vertinami pasaulyje“, – pasakojo parodos kuratorė Laima Laučkaitė-Surgailienė.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje paroda padalyta į dvi dalis. Viena skirta pirmajam pasauliniam karui, kita – antrajam. Vadinamajai Ostlando teritorijai buvo kuriami vienodi plakatai, tačiau skirtingomis kalbomis: estų, latvių, lietuvių ir baltarusių. Daugiausiai juos kūrė vokiečių menininkai, o lietuvių kūrybą buvo vertinama kaip egzotika, lietuvių dailininkų peizažus kariai siųsdavo mamoms ir sužadėtinėms dovanų. 

„Apie tai kas yra padoru, ir kas nepadoru, žinoma, pirmas pasaulinis karas šitas ribas gerokai nutrynė, antro pasaulinio karo metais jos jau buvo nutrintos. Antras pasaulinis karas iš plakatų matosi, kad buvo žiauresnis, ciniškesnis, labiau totalitarinis karas.

Tos karinė ir propagandinė mašinos buvo žymiau geriau sustyguotos, galingiau veikė negu pirmojo pasaulinio karo metais. Tokių linksmų luboko stiliaus plakatų antrojo pasaulinio karo metais mes beveik nerandame. Nors, pavyzdžiui, higienos taisyklės Lietuvos gyventojams buvo aiškinamos tokiu sakyčiau komiksų stiliumi“, – sakė parodos kuratorė Giedrė Jankevičiūtė.

Pasak parodos kuratorių, ši ekspozicija – tai nedidelė dalis jų tyrimo. Pasaulinių karų meninė kultūra kol kas mažai tyrinėta ir abi menotyrininkės sako, kad ateityje ieškos galimybių pristatyti ir per karą sukurtus Lietuvoje gyvenusių menininkų darbus.