Šalta žiema pranašauja daržininkams ir sodininkams šiltą pavasarį, kuriam reikia ruoštis jau dabar. Mėgėjiškas daržovių auginimas – ne tik nauda, bet ir atpalaiduojantis užsiėmimas.

Dėžutėse ant palangės

"Jei nutarėte patys užsiauginti kopūstų daigų, ankstyvųjų kopūstų sėklas sėkite kovo pradžioje, vidutinio ankstyvumo – kovo pabaigoje. Porus ir salierus sėkite kovo antrą dešimtadienį, o pomidorus, kuriuos auginsite nešildomame šiltnamyje, – apie kovo 20-ąją, ne anksčiau", – patarė agrarinių mokslų daktarė Genovaitė Visockienė.

Pasak specialistės, laikas, per kurį užauga pomidorų daigai, priklauso nuo augimo sąlygų. Jei kambaryje šilta (apie 20–25 laipsnių), žemė derlinga ir daigams netrūksta drėgmės, jie užaugs per 45 dienas. Jei trūks šilumos, daigai augs apie 60 dienų.

Metas daiginti bulves

Kovo vidurys – tinkamas laikas pradėti daiginti ankstyvąsias bulves.

"Daiginti reikia ne mažesnius kaip vištos kiaušinio dydžio gumbus – sodinant mažesnius, bulvės pradės derėti vėliau. Bulvių daigai neištįs, jei jas daiginsime šviesioje patalpoje, kurioje temperatūra turi būti apie 12–15 laipsnių šilumos. Jei patalpa labai sausa, bulves reikėtų 2–3 kartus per savaitę apipurkšti vandeniu.

Kambariuose bulves patogu daiginti metro ilgio, 20–25 cm pločio bespalviuose polietileniniuose maišeliuose. Juose reikia kas 10 cm išdurti maždaug 1 cm skersmens skylutes orui cirkuliuoti. Į tokius maišelius galima supilti apie 10 kg bulvių. Pailgą bulvių maišą reikėtų užrišti ar užsiūti ir pakabinti persvėrus, pavyzdžiui, per kartelę.

Kol daigai nesudygę, maišą su gumbais reikėtų retsykiais apversti. Taip daiginami gumbai pažaliuoja, juose kaupiasi chlorofilas, geriau augs šaknų sistema ir antžeminė bulvių dalis.

Jei kovo pabaigoje pradės dygti vėlyvųjų bulvių daigai, juos reikia nulaužti, kad neperaugtų iki sodinimo. Nauji daigeliai spės užaugti iki gegužės vidurio.

Beje, maistui paliktų bulvių daigus reikia nuolat skabyti, kad bulvės nevystų, būtų maistingesnės, gero skonio.

Kamienams – saulės smūgis

Kovą, palyginti su vasariu, saulėtų dienų būna pustrečio karto daugiau. Pragiedrėjus saulė gali kaitinti net 8–12 dienų po 6–8 val. Tokiomis dienomis vaismedžių kamienų viršutiniai audiniai įkaista, o naktį, kai temperatūra smarkiai nukrenta, atsiranda saulės smūgio pavojus. Staigi temperatūros kaita pažeidžia vaismedžių žievės audinius, atsiranda atvirų žaizdų.

Saulės smūgio pavojus didesnis vaismedžiams, augantiems lengvesnėse dirvose, nes jose yra mažesnės drėgmės atsargos. Ypač jautrūs jaunų persodintų obelų kamienai.

Kamienus nuo saulės smūgio apsaugo jų baltinimas. Paprasčiausia baltinti specialiu skiediniu, kurio galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Tačiau negalima to daryti esant minusinei temperatūrai. Uždelsti irgi nereikėtų. Jei medžius baltinsime vėlyvą pavasarį, jokios naudos nebus.

Nuo saulės smūgio gali apsaugoti ir lentelės, kuriomis pridengiamas kamienas iš pietų ir pietvakarių pusių. Taip pat galima aprišti kamienus storesniu popieriumi ar drobiniu audeklu. Nuo saulės būtina pridengti ir jautresnius spygliuočius (tada jie neparuduos) bei lapuočius.